Neatvykimo nekomentuoja
Likus porai valandų iki posėdžio, KT sulaukė Arūno Valinsko prašymo parlamentarų atlyginimo susimažinimo klausimą nagrinėti be jo ar jo atstovo. Teismui jokios oficialios nedalyvavimo priežastys nurodytos nebuvo.
„Priežastys nekomentuojamos. Konstitucinio Teismo rašte buvo nurodyta, kad Seimo pirmininko ar jo atstovo dalyvavimas nėra būtinas“, – sakė A.Valinsko atstovė spaudai Indrė Viržintė.
KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas žurnalistams sakė nematantis didelės problemos, kad Seimo pirmininko atstovas nedalyvavo, bet pabrėžė, jog jo dalyvavimas galbūt būtų pagreitinęs išaiškinimo priėmimą, nes ne visos prašymo formuluotės yra aiškios.
„Kai kurios formuluotės kelia teismui tam tikrų abejonių, mes kaip tik norėjome ir turėjome viltį, kad sulauksime patikslinimų, ko jis prašo, kokios apimties tie neaiškumai kyla, bet Seimo pirmininkas yra laisvas žmogus, jis imunitetą turi ir visa kita, mes nematome ypatingų problemų, kad priėmė tokį sprendimą. Jo teisė“, – kalbėjo K.Lapinskas.Seimo pirmininkas yra laisvas žmogus, kalbėjo KT pirmininkas, nesulaukęs jo teismo posėdyje.
Susirūpino pasididinę
Į KT, prašydamas pateikti išaiškinimą, ar galima mažinti tautos išrinktųjų darbo užmokestį, praėjusių metų pabaigoje kreipėsi pats Seimo pirmininkas. Atlyginimo mažinimo galimybėmis parlamentarai susirūpino, kai tik jį pasididino.
Lapkričio pradžioje paskutinio posėdžio metu buvusios kadencijos Seimas priėmė pataisas, kuriomis sumažino kanceliarines išlaidas, tačiau pakėlė Seimo nario algos pareiginį koeficientą. Prieš permainas Seimo nariai neatskaičius mokesčių gaudavo 4,6 tūkst. litų atlyginimą, o išmokos kanceliarinei veiklai siekė 8,5 tūkst. litų.
Priėmus pataisas, vidutinis parlamentaro atlyginimas neatskaičius mokesčių siekia 11 tūkst. litų, dar 3,8 tūkst. litų skiriama kanceliarinėms išlaidoms.
Pagal naująją tvarką Seimo narių atlyginimai skaičiuojami nuo šių metų sausio 1-osios.
Aiškinasi du nutarimus
Konservatoriai norėjo įtvirtinti Seimo statuto pataisą, kuria numatoma, kad Seimas, įvertindamas šalies sunkią ekonominę finansinę padėtį, galėtų atskiru įstatymu sumažinti parlamentarų atlyginimų dydžius, Bet Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad tokia pataisa prieštarauja KT nutarimams.
1999 metų lapkričio 9 dienos nutarime KT paskelbė, kad Seimo kadencijos metu Seimo nario atlyginimas negali būti įstatymu nustatytas mažesnis negu kadencijos pradžioje. Dabar prašoma išaiškinti, ar sąvoka „Seimo nario atlyginimas“ apima ir Seimo nario išlaidas, susijusias su parlamentine veikla.
Taip pat laukiama išaiškinimo, ar 2006 metais KT priimtame nutarime esanti nuostata „kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis <...> įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą“ reiškia, kad susiklosčius sunkiai ekonominei situacijai galima nustatyti mažesnį Seimo nario atlyginimą nei kadencijos pradžioje.
KT išaiškinimas dėl Seimo narių atlyginimo mažinimo klausimo turėtų būti kitą savaitę.
