Kadencijos pradžioje „valstiečiai“ teikė Konstitucijos pataisą, kuria Seimo narių skaičių siūlyta mažinti iki 101 parlamentaro, tačiau su šiuo projektu nebuvo pasistūmėta.
Pernai lapkritį „valstiečiai“ registravo dar vieną projektą, kuriuo taip pat siūlyta pakeisti Konstitucijos 55 straipsnį, bet jau įrašant, jog Seimo narių yra 121. Jam lapkričio 20 dieną buvo pritarta po pateikimo. Norint pakeisti Konstituciją reikia, kad per priėmimą už tai balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai, be to, to taip greitai nepadarysi – turi būti balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka.
Tačiau „valstiečiai“ nusprendė šį procesą paspartinti – vasario 12 dieną 38 parlamentarai, daugiausiai Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai, įregistravo dar vieną Seimo nutarimo projektą – šį kartą dėl referendumo paskelbimo, kurio metu būtų balsuojama, ar sumažinti Seimo narių skaičių.
Projekte numatyta data – gegužės 26-oji, kai vyks Europos Parlamento rinkimai, galbūt referendumas dėl dvigubos pilietybės ir galbūt antrasis prezidento rinkimų turas. „Valstiečiai“ viliasi, kad į jį pateks jų kandidatas, premjeras Saulius Skvernelis.
Vasario 12 dieną registruotą projektą lydinčiame Aiškinamajame rašte būtinybė mažinti Seimo narių skaičių grindžiama tais pačiais argumentais, kokie buvo dėstomi Konstitucijos keitimo projekte, įregistruotame 2018 lapkričio 9 dieną.
Lyginant abiejų projektų Aiškinamuosius raštus – jie yra kone identiški.
Iš naujausio parengto Aiškinamojo rašto matyti, kad „valstiečiai“ visiškai neatsižvelgė į praėjusį projektą vertinusio Seimo Teisės departamento pastabas, kuriose tarp eilučių net suabejota, ar projekto rengėjai nesupainiojo Lietuvos gyventojų su Lietuvos piliečiais.
Sumažėjo gyventojų ar piliečių?
Aiškinamajame rašte „valstiečiai“ teigia, kad per visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos ar kituose sektoriuose, bet viešojo valdymo ir administravimo sektoriuose tas skaičius nėra toks paslankus mažėjimui.
„Seimo narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs – 141 Seimo narys. Manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Tai, kad pradžioje „valstiečiai“ minėjo Lietuvos gyventojus, o vėliau paskelbė, kad reikšmingai sumažėjo piliečių, nepraslydo projektą vertinusiam Seimo Teisės departamentui.
Taigi, per 24 metus rinkėjų skaičius sumažėjo 35 295 rinkėjais arba 1,38 procento.
Teisininkai pastebėjo, kad vertinant argumentą, jog gyventojų skaičius mažėja ir dabar siekia 2,8 mln., reikia turėti galvoje, kad Seimo rinkimų teisę turi ne Lietuvos gyventojai, o Lietuvos Respublikos piliečiai.
Teisininkai pabrėžė, kad „valstiečiai“ nepateikė duomenų apie piliečių skaičiaus pasikeitimą.
Savo ruožtu Teisės departamentas pateikė tokius skaičius: 1992 m. vykdant referendumą Lietuvos Konstitucijai priimti Lietuvos rinkėjų skaičius buvo 2 549 952, o 2016 m. Seimo rinkimuose – 2 514 657.
„Taigi, per 24 metus rinkėjų skaičius sumažėjo 35 295 rinkėjais arba 1,38 procento“, – teigiama rašte.
Teisininkai daro išvadą, kad rinkėjų, turinčių teisę rinkti Seimo narius, skaičius Lietuvoje sumažėjo nežymiai ir su nuolatinių gyventojų skaičiaus kitimo dinamika niekaip nekoreliuoja. Teisininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad sumažinus parlamentarų skaičių vien pagal demografinę padėtį, tai galėtų turėti ilgalaikes pasekmes, nes Konstitucija turėtų būti keičiama kaskart padidėjus ar sumažėjus šiam skaičiui.
„Manytina, kad vien Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimas negali paneigti tautos atstovybės paskirties atstovauti ne tik Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, bet ir tiems Lietuvos piliečiams, kurie gyvena kitose valstybėse“, – teigiama rašte.
Nepaisant šio išaiškinimo, lygiai tokie patys argumentai, kodėl reikia mažinti Seimo narių skaičių, buvo įrašyti į naujausią projekto Aiškinamąjį raštą.
A.Širinskienė: daug raštų, jeigu daugiau paskaitytumėt, yra labai lakoniški
Kodėl taip nutiko, 15min paklausė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės, „valstietės“ Agnės Širinskienės.
– Seimo teisininkai teigia, kad rinkėjų sumažėjo 1,38 proc., jie, teigia, kad...
– Tai žinote, jūs tiesiog paskambinkite į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir paklauskite, jie jums pateiks aktualius duomenis, kiek rinkėjų užsienyje yra aktyvūs rinkėjai – kiek jie registruojasi ir kiek jie realiai balsuoja.
– Bet galbūt reikėjo į Aiškinamąjį raštą tai įrašyti, nes dabar pradėjo skaičiuoti...
– Į Aiškinamąjį raštą galima įrašyti ir disertacijas ir didžiulius tekstus, bet tas ar keičia projekto esmę žinant ir aktyvius rinkėjus, žinant ir tai, kaip bendrai siekiama valstybės aparato mažėjimo ir kai kuriose ministerijose mes turime vadovų lygmenyje po 20 proc. sumažėjimo per metus, tai tų argumentų gali surašyti visi kiek tik nori, jie yra išsakomi ir viešojoje erdvėje, tai aš tikrai, žinokite, į Aiškinamuosius raštus žiūriu, taip, juos reikia rašyti, reikia argumentuoti, bet visko sudėti tikrai yra neįmanoma.
– Na, bet jis toks gana lakoniškas.
– Taip, daug raštų, jeigu daugiau paskaitytumėt, yra labai lakoniški. Taip, tokia tendencija Seime yra.
– Ar negalėjo atsitikti, kad tame Aiškinamajame rašte gyventojai supainioti su piliečiais, tad užsienyje gyvenantys lietuviai kaip ir buvo nubraukti?
– Aš kiek atsimenu, buvo žiūrėta į Statistikos departamento duomenis. Gal ir buvo supainiota, gal ir nebuvo. Pasižiūrėkite, na, ką aš galiu pasakyti.
– Kas jį rašė, gal jūs žinote, kas autorius?
– Žinokite, aš neatsimenu, aš negaudau kiekvieno Aiškinamojo rašto frakcijoje rengto ir tikrai negaudau žmonių.
– Bet čia dėl Konstitucijos keitimo.
– Kažkas rašė, gal iš padėjėjų, gal iš dar kažko.
Bandymų buvo ne vienas
Praėjusios Seimo kadencijos metu apie tai, kad reikėtų svarstyti galimybę mažinti Seimo narių skaičių, prabilęs buvo ir tuometinis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Dar anksčiau – 2014 m. – apie tai buvo užsiminęs konservatorius Antanas Matulas.
Dar ankstesnėse kadencijose tokių bandymų irgi būta. Pirmą kartą referendumui dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo parašus buvo bandoma surinkti 1995-aisiais, tačiau to padaryti nepavyko.
1996 m. referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo įvyko, jame dalyvavo daugiau nei pusė Lietuvos rinkėjų, tačiau dauguma jų nuostatai nepritarė.
Po to dar tris kartus buvo bandoma surinkti parašus referendumui dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, tačiau visada nesėkmingai. Seimo narių skaičių buvo siūloma mažinti iki 71, 101, 121 ir 131.
Dar bent kelis kartus Konstituciją buvo bandoma pakeisti be referendumo, Seime. Tačiau pakankamo pritarimo niekada nesulaukta.
Norint priimti konstitucinę pataisą, jai turi pritarti 94 Seimo nariai. Konstitucijoje dabar įtvirtinta, kad Seimo narių skaičius yra 141.
