Seimo narių „užgyventas“ vaikų skaičius beveik atspindi demografinį Lietuvos paveikslą: daugiausia parlamentarų užaugino po dvi atžalas, vos keletas – keturias ar penkias. Jaunoji parlamentarų karta visai neskuba – nei vesti, nei vaikų lauktis. Esą nieko čia tokio, spės.
Gegužę ir birželį minimos kelios šeimyninės šventės: Motinos diena, gegužės 15-ąją – Tarptautinė šeimos diena, o birželio pirmąjį sekmadienį – Tėvo diena.
Puiki proga pasvarstyti apie demografinę šalies padėtį, apžvelgti gimstamumo rodiklius, aptarti besikeičiančias vertybines modernios visuomenės nuostatas, kai sukurti šeimą nebeatrodo būtinybė, o vaikų gimimas atidėliojamas geresniems laikams. 2012 metais vidutinis pirmą kartą pagimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 27 metai.
Mes galėjom – jūs irgi galit
Į Lietuvos demografijos tendencijas savaitraštis „15min“ pažvelgė per valstybinę šeimos politiką formuojančių Seimo narių prizmę. Parlamentarų turimų atžalų skaičius beveik atspindi demografinį Lietuvos paveikslą: daugiau nei pusė politikų (74) susilaukė po du vaikus. Penktadalis Seimo narių (25) išaugino tik po vieną, septintadalis (19) – po tris atžalas.
Vadinasi, jie vis dar mąsto taip: mes kažkokiu būdu išauginome vidutiniškai du vaikus, tai ir dabartinės kartos gali. Kažkokiu būdu.
Gausaus vaikų būrio susilaukusius parlamentarus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų: vos trys politikai išauklėjo net po penkis vaikus, penki – po keturis.
Net 15 šios kadencijos Seimo narių yra bevaikiai. Bent pusė iš jų – jaunosios politikų kartos atstovai, trisdešimtmečiai, neskubantys kurti šeimos arba tai padarę visai neseniai. Kitaip tariant, jie priklauso būtent tai visuomenės grupei, kuriai senieji politikos vilkai mėgsta grūmoti pirštu ir priminti pareigą užtikrinti tautos tęstinumą bei užauginti naujų mokesčių mokėtojų armiją.
Demografinių tyrimų instituto direktorė Vlada Stankūnienė atkreipė dėmesį, kad dauguma Seimo narių reprodukcijos srityje yra jau praėjusi karta, atstovaujanti tiems laikams, kai šeimos gimdė du ir daugiau vaikų. Ši tendencija vyravo iki smarkaus gimstamumo kreivės kritimo.
„Vadinasi, jie vis dar mąsto taip: mes kažkokiu būdu išauginome vidutiniškai du vaikus, tai ir dabartinės kartos gali. Kažkokiu būdu“, – svarstė V.Stankūnienė.
Moteriai – po pusantro vaiko
Vidutinis vaikų skaičius, kurį pagimdo moteris Lietuvoje, yra apie 1,5. Šis Lietuvos gimstamumo lygis yra artimas Europos Sąjungos šalių vidurkiui.
„Perėjome į rinkos santykius: įgijome daugiau laisvių ir galimybių savirealizacijai ne tik profesinėje veikloje, bet ir poilsio sferoje. Pagaliau, atsirado modernios kontraceptinės priemonės. Gyvenimo sąlygos iš esmės pasikeitė: ir socialinės (užimtumo, išsilavinimo), ir ekonominės (galimybė dirbti ir užsidirbti, įsigyti būstą), ir vertybinės (galimybė rinktis gyvenimo būdą). Rinkos santykių kuriamos naujos vertybės orientuotos į savirealizaciją, išsilavinimą, profesinę karjerą, laisvalaikį ir pan.“, – kalbėjo V.Stankūnienė.
 |
| Artūras Paulauskas ir Jolanta Paulauskienė |
Be to, demografijos ekspertė pabrėžė, kad Seimo narių daugumą sudaro vyrai: „O kiek tarp jų išsiskyrusių? Paprastai vyrai, kurie gyvena ne su pirma žmona, turi daugiau vaikų.“
Šį pastebėjimą galima iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais. Tarkime, Seimo narys konservatorius 58 metų Sergejus Jovaiša pirmoje santuokoje susilaukė trijų vaikų. Vėliau dar dvi dukras jam pagimdė kita žmona Nelda.
Su Darbo partija į Seimą atėjęs Artūras Paulauskas sūnų Andriaus ir Viliaus susilaukė pirmoje santuokoje. Dukrą Aistę ir sūnų Arną 60-metį šiemet švęsiančiam politikui padovanojo antroji žmona Jolanta.
Turi, bet ar augino?
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės nuomone, bepigu Seimo nariams kalbėti apie gausią šeimą, kai jie nei gimdė, nei augino savo vaikų.
Vyras savaime šaunuolis, jei turi penkis vaikus. Tačiau ar jis juos augino? Alimentus sumokėti nėra tas pats, kas kasdien auklėti, organizuoti vaiko dieną.
„Kuris iš jų buvo išėjęs tėvystės atostogų? Kuris patyrė iššūkių po vaiko priežiūros atostogų bandydamas integruotis į darbo rinką ar darydamas karjerą tuo metu, kai auga maži vaikai? Išvedę statistiką pamatytume, kad vyrai politinę karjerą pradeda kur kas anksčiau nei moterys. Jos į aktyvų visuomeninį gyvenimą įsitraukia tik tada, kai vaikai jau paaugę: iki tol labai sudėtinga derinti įsipareigojimus šeimai ir karjerą“, – aiškino M.Jankauskaitė.
Be to, atkreipė dėmesį ji, labai retai skyrybų atveju vaikai lieka su tėvu.
„Jei moteris su vienu vyru turėtų du vaikus, su kitu – du ir tik penktą augintų šeimoje su dabartiniu vyru, apie karjerą ji tegalėtų pasvajoti, nes visuomenėje būtų stigmatizuota kaip gegutė. O gegužiukams šiuo atveju problemų nekyla. Vyras savaime šaunuolis, jei turi penkis vaikus. Tačiau ar jis de facto juos augino? Alimentus sumokėti nėra tas pats, kas kasdien auklėti, galvoti, rūpintis, organizuoti vaiko dieną. Tam reikia investuoti labai daug emocinės energijos“, – tikino M.Jankauskaitė.
Kinta gyvenimo strategija
Santuokos atidėjimas ir vėlesni gimdymai – reiškinys, būdingas visoms visuomenėms, kuriose pradeda įsigalėti neoliberali ekonomika, o ekonominis mikroklimatas tampa labai permainingas.
Tokiu atveju net išsilavinę ir gerą kvalifikaciją įgiję žmonės nėra garantuoti, kad turės darbą. „Kuo mažiau asmeninių įsipareigojimų ir išlaikomų šeimos narių, tuo paprasčiau integruotis į šiuolaikinę darbo rinką. Juk gali būti, kad žmogui dėl darbo teks pakeisti miestą ar net valstybę, jei įmonė atidaro filialą užsienyje. Neturint vaikų ryžtis tokioms permainoms lengviau“, – kalbėjo pašnekovė.
Keičiasi ne tik vyrų, bet ir moterų gyvenimo projektavimo strategija. Moterys prieš kurdamos šeimą taip pat pirmiausia nori baigti mokslus, įgyti profesinės patirties ir išsikovoti stabilią poziciją darbe, kad turėtų kur grįžti.
„Neseniai „Eurobarometro“ atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad pirmas klausimas, priimant moterį į darbą – ar ji turi vaikų. Antras kriterijus, ar ji yra pasiruošusi dirbti visą darbo dieną. Lietuvoje tai dar nėra aktualu, nes tokiu principu dirba vos 10–12 proc. moterų. Vakarų Europoje ši praktika labai paplitusi ir darbdaviams tai nepatinka“, – tyrimo duomenis apibendrino M.Jankauskaitė.
Egoizmas – tik spekuliacija
Galbūt gerėjančios gyvenimo sąlygos visuomenę išlepina taip, kad žmonės tampa hedonistais – nori gyventi tik savo malonumui?
 |
| Lygių galimybių plėtros centro vadovė Margarita Jankauskaitė |
„Egoizmas? Man regis, tai – tik spekuliacijos. Nes nei to poilsio, nei gyvenimo sau neatsiranda daugiau. Žmonės dirba daug, įtemptai, net ne viename darbe“, – svarstė M.Jankauskaitė.
Blogai tai, kad Lietuvoje veikiant rinkos ekonomikos principams socialinių paslaugų sistema nėra išplėtota taip, kad padėtų žmonėms derinti šeimos ir darbo santykius.
„Mūsų propaguojamas įsivaizduojamas šeimos modelis visiškai neatitinka gyvenimo realybės. Pasvarstykime: rizikuodama iškristi iš darbo rinkos moteris vis dėlto ryžtasi dvejus metus skirti vaiko priežiūrai. Bet kas po to? Ar vaikas pateks į darželį? O kas bus, kai jis pradės lankyti mokyklą? Greičiausiai norėsis jį lavinti – tam reikalingi būreliai. Už juos gal dar pavyks sumokėti, bet kas vežios, jei abu tėvai dirba? Kas bus, kai vaikas sirgs? Tikėtina, kad mama liks namie, nors vaikas turi ir tėtį. Jeigu tėvai dalytųsi krūvį, ir vienas, ir kitas darbe patirtų mažiau streso“, – jaunos šeimos gyvenimo modelį nupasakojo M.Jankauskaitė.
Sunkiausia apsispręsti vidurinei klasei
Pagimdyti daug vaikų – ne problema. Sunkumų kyla tada, kai juos tenka auginti, socializuoti ir pastatyti ant kojų.
Tyrimai rodo, kad pasikeitusi ekonominė, socialinė padėtis labiausiai veikia viduriniosios klasės elgseną. Neturtingose šeimose kiekvieno naujo vaiko atsiradimas nedaro esminio poveikio bendram socialiniam šeimos statusui – kaip gyveno, taip ir gyvens iš minimumo. Turtuolių gyvenimo kokybės vaikų skaičius irgi nelemia.
Viduriniosios klasės atstovas negimdys, žinodamas, kad su kiekvienu nauju vaiku šeimos socialinis lygis smuks.
Labiausiai pažeidžiama yra vidurinioji klasė. Šiuo atveju svarbu ne pajamos iš esmės, bet tai, ar žmogus jaučiasi ekonomiškai ir socialiai saugus.
„Vyksta vertybinis pasikeitimas: ne šiaip noriu turėti vaikų – man svarbu jų turėti taip, kad galėčiau juos auklėti galimybių rinktis dvasia. Viduriniosios klasės atstovas negimdys, žinodamas, kad su kiekvienu nauju vaiku šeimos socialinis lygis smuks“, – neabejojo M.Jankauskaitė.
Labai neturtingose visuomenėse, kur žmonės išgyvena finansinį, socialinį ar net fizinį nesaugumą, dominuoja išlikimo vertybės. Čia ryškus paklusnumas autoritetui, akcentuojamas bendruomeniškumas, solidarumas – drauge išgyventi lengviau.
Kai visuomenė tampa turtingesnė, žmonės tolydžio pereina nuo išlikimo prie saviraiškos vertybių.
„Tai reiškia, kad dėmesys krypsta ne į materialius dalykus, bet į norą turėti sąlygas save realizuoti kaip individą. Įvairių pasirinkimo laisvių turėjimas tampa labai svarbiu kriterijumi, vertinant, ar žmogus jaučiasi laimingas, ar ne. Vertybinių nuostatų pasikeitimas yra viena iš svarbiausių prielaidų demokratijai formuotis. Kol nėra poslinkio į saviraiškos vertybes, tol visuomenė netampa demokratiška gilumine šio žodžio prasme“, – apibendrino M.Jankauskaitė.
 |
| E.Žakaris su šeima |
Įgyvendinti svajonių netrukdė
Apklausų metu pastebėta, kad žmonės dažniausiai norėtų daugiau vaikų nei iš tikrųjų turi. Jei pirmo vaiko auginimas buvo sudėtingas, tai turi lemiamos reikšmės šeimos reprodukcinei elgsenai: antro vaiko greičiausiai nebus arba planas jo susilaukti bus atidėtas ilgesniam laikui.
„Europos valstybių patirtis rodo, kad yra trys veiksniai, smarkiai lemiantys šeimos reprodukciją: ten, kur moterys jaučiasi saugios darbo rinkoje, kur gerai išplėtotas vaiko priežiūros paslaugų tinklas ir kur vyrai aktyviai įsitraukia į vaikų auginimą, nepalyginti drąsiau ryžtamasi antram ir trečiam vaikui“, – sakė M.Jankauskaitė.
Socialdemokratų frakcijos Seime narys 61 metų penkių vaikų tėvas Edvardas Žakaris prisipažino apie gausią šeimą niekada nesvajojęs: „Yra taip, kaip yra.“
Tačiau jis užtikrino, kad žmona Jolanta savo svajonių ar profesinių tikslų dėl vaikų auginimo ir priežiūros neišsižadėjo.
„Kalbant apie norus, ko gera, aš juos labiau pakeičiau – ne vaikai. Juk dėl manęs žmonai teko palikti mėgstamą darbą ir paskui mane atvažiuoti į Vilnių“, – priminė parlamentaras ir atkreipė dėmesį, kad jam tapus Seimo nariu žmona kultūros namų vadovės kėdę iškeitė į Seimo nario padėjėjos pareigas.
Kelmėje gyvenančiam vyriausiam Žakarių sūnui Vaidui – 38-eri. Šiauliuose įsikūrusiems Donatui – 34, Lukui – 27 metai. Vilniuje su tėvais gyvena tik jaunėliai: 22-ejų Ignas ir pagrandukė Urtė, birželį švęsianti 15 metų gimtadienį.
„Kurti šeimos vaikai neskubėjo. Turiu tris anūkus, tačiau vyriausiajam – vos treji. Vadinasi, sūnūs pirmagimių susilaukė jau po 30-mečio. Lukas rugsėjį planuoja vesti“, – pasakojo E.Žakaris.
Jis pritaria šiuolaikiniam šeimos planavimo modeliui: pirmiausia reikia baigti mokslus, įgyti kvalifikaciją ir susikurti socialinę gerovę. Turint tvirtą pagrindą po kojomis galima galvoti ir apie gausesnę šeimą.
 |
| O.Posaškovos nuotr./A.Stancikienė su vaikais |
Neteisingi vertybiniai akcentai
Keturias dukras ir sūnų turinti parlamentarė 46 metų Aurelija Stancikienė bandymą ekonominėmis priežastimis pagrįsti vėlyvą šeimos planavimą vertina kaip idealizmo stoką: „Tai viso labo pastangos pateisinti patogų savo gyvenimą: dabar mes matome prasmę ne šeimoje ir vaikuose, o namuose. Vertybiniai akcentai sudėlioti neteisingai: juk niekas nepasakė, kad gyvensime amžinai. Tai po mūsų liks kas? Namas?“
Vertybiniai akcentai sudėlioti neteisingai: juk niekas nepasakė, kad gyvensime amžinai. Tai po mūsų liks kas? Namas?
Laukti palankesnių sąlygų tėvystei, jos manymu, absurdiška – jų niekada nebus: „Žmogui niekada nėra stop: pirmiausia reikia namo, po to – sodybos ir pan. Materialinės priežastys – tik būdas pridengti savo tingumą, neveiklumą ir nenorą.“
A.Stancikienė pirmagimės susilaukė po antro studijų Vilniaus dailės akademijoje kurso. Dar po dvejų metų, vos apsigynusi diplominį darbą, moteris pagimdė dvynukes. Sūnaus ji laukėsi savo įkurtoje įmonėje dirbdama architekte.
„Visada derinau darbą ir motinystę, todėl buvau nusprendusi, kad paskutinį vaiką auginsiu „nuo iki“, galvodama tik apie košytes. Tačiau kai dukrai buvo vos du mėnesiai, išėjau dirbti Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore. Tąkart buvo sudėtinga, tačiau labai padėjo vyras, palaikė bendradarbiai“, – prisiminė A.Stancikienė ir pabrėžė, kad vaikai jai nekliudė kopti karjeros laiptais.
Statistika nenukentės – tik persistums
Seimo narė 30 metų Agnė Bilotaitė šeimos dar nesukūrė: „Tai susiję su mano darbo specifika. Moteriai mano darbo aplinkoje sudėtingiau kurti šeimą ir susilaukti vaikų nei kolegoms vyrams.“
 |
| Agnė Bilotaitė |
Moteris užtikrino dėl savo šeiminės padėties nekompleksuojanti. „Šeimos dirbtinai forsuoti nereikia. Kai ateina laikas, kiekvienas žmogus padaro ryžtingus ir svarbius sprendimus, – kalbėjo visuomenės spaudimui nepasiduodanti politikė. – Šeimos nekuriu ne dėl egoizmo, nors kartais girdžiu, kad žmonės sąmoningai renkasi gyvenimą be vaikų. Tai – ne mano kelias, tikrai ne. Tačiau susideda daug aplinkybių: moteriai sudėtingiau būti idealia mama ir neiškristi iš socialinio gyvenimo, išlikti profesionale savo srityje.“
34 metų Seimo narys Paulius Saudargas savo išrinktąją vedė prieš septynerius metus, tačiau pirmagimio Einoro susilaukė tik prieš 7 mėnesius. Politiko žmonai Mildai dabar – 31-eri.
„Gerai, kad viskas taip susiklostė, kad nepaskubėjome – viskam reikia brandos. Gyvenimo permainas žmogus tarp 30–40 metų gali priimti natūraliai, rimtai, be streso“, – kalbėjo Seimo narys.
 |
| Paulius Saudargas |
Paklaustas, kiek iš viso planuoja turėti vaikų, P.Saudargas neryžtingai nutęsė: „Dar kokį vieną kitą...“
Bendraamžių apsuptyje politikas patikino niekada nesijautęs balta varna: „Yra artimų draugų, kurie dar tik dabar tuokiasi, laukiasi. Nesijaudinkite dėl tos demografijos: ar mes vaikų susilauksime šiandien, ar po dešimties metų, statistika nenukentės, tik šiek tiek persistums. Jokios blogybės čia nėra.“
Kas penktas – vaikas
* Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus, t.y. kas penktas (18,3 proc.) šalies gyventojas buvo vaikas. Palyginti su 2012 m. pradžia, vaikų skaičius sumažėjo 12,5 tūkst. (2,2 proc.).
* 2013 m. pradžioje Lietuvoje buvo 279 tūkst. berniukų, kurie sudarė 20,4 proc. visų vyrų, ir 264,8 tūkst. mergaičių, kurios sudarė 16,5 proc. visų moterų. Berniukų buvo 14,2 tūkst. daugiau negu mergaičių. Palyginti su 2012 m. pradžia, berniukų sumažėjo 6,4 tūkst., mergaičių – 6,1 tūkst. Ypač sumažėjo 10–13 metų amžiaus berniukų ir mergaičių. 2013 m. pradžioje šio amžiaus berniukų buvo 60,5 tūkst., arba 4,1 tūkst. (6,3 proc.) mažiau nei 2012 m. pradžioje, atitinkamai mergaičių – 57,2 tūkst., arba 3,7 tūkst. mažiau (6,1 proc.).
* 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 1 mln. 67 tūkst. mamų. (75,2 proc. visų 15 metų ir vyresnių moterų).
* 2009 m. gimė 36,7 tūkst., 2010 m. – 35,6 tūkst., 2011 m. – 33,9 tūkst., 2012 m. – 30,5 tūkst. kūdikių.
* Dažniausiai moterys pirmą kartą gimdė 20–24 metų (51,4 proc. visų pagimdžiusių moterų).
* Kas ketvirta pirmą kartą pagimdžiusi moteris buvo 25–29 metų.
* Kas devinta moteris, pagimdžiusi pirmą kartą, buvo 30–39 metų.
2012 m. vidutinis pirmą kartą pagimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 27 metai.
* 2012 m. vidutinis pirmą kartą pagimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 27 metai.
* Pastaraisiais metais moterys gimdo vis vėliau. 2012 m. vidutinis pirmą kartą pagimdžiusių moterų amžiaus vidurkis – 27 metai.
* Tris ar daugiau vaikų pagimdžiusių mamų, 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, šalyje gyveno 239 tūkst. Jos sudarė 22 proc. visų pagimdžiusių moterų.
* Du trečdaliai motinų buvo pagimdžiusios vieną arba du vaikus.
* Miesto moterys dažniausiai buvo pagimdžiusios vieną arba du vaikus – atitinkamai 34 ir 50,8 proc.
* Penktadalis kaimo moterų buvo pagimdžiusios vieną vaiką, 42,7 proc. – du vaikus.
* Kaimo moterų, pagimdžiusių keturis ir daugiau vaikų, buvo 1,9 karto daugiau negu miesto moterų.
* 2012 m. beveik trečdalis vaikų gimė nesusituokusiems tėvams. Po skyrybų su vienu iš tėvų, dažniausiai su mama, liko gyventi 8 tūkst. vaikų.
* Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, 2011 m. dauguma (90 proc.) šeimų su vaikais gyveno nuosavame būste. Tačiau beveik 40 proc. šeimų teigė, kad išlaikyti būstą yra labai didelė našta, tik 9 proc. šeimų šios naštos nejautė.
* 2011 m. 61 proc. šeimų su vaikais gyveno butuose, 31 proc. – vieno buto namuose, 7 proc. – dviejų butų namuose. Vienam šeimos nariui teko 20 kv. m naudingojo ploto.
* 2010 m. vidutinės disponuojamosios šeimų su vaikais mėnesio pajamos sudarė 2894 litus. Didžiausias vidutines disponuojamąsias pajamas – 3238 litus – gavo poros, turinčios du vaikus. Poros su vienu vaiku vidutiniškai gavo 2769 litus pajamų, turinčios tris ir daugiau – 2934 litus.
Pagal pesimistinę prognozę, gyventojų skaičius Lietuvoje 2100 m. būtų apie 1,4–1,5 mln.
* Sunkiausiai verčiasi vieni vaikus auginantys tėvai – vienas vaikus auginantis asmuo per mėnesį vidutiniškai gavo 1590 litų pajamų. Šeimų su vaikais išlaidos vienam nariui mažesnės nei neturinčiųjų vaikų.
* 2012 m. valstybė įvairioms išmokoms asmenims, auginantiems vaikus, išleido 213 mln. litų. Didžiausią išlaidų sumą sudarė išmokos vaikui – 87 mln. litų. Vaikų globos (rūpybos) išmokoms skirta 65 mln. litų. Vienkartinėms išmokoms gimus vaikui išmokėta 46 mln. litų.
* Vis dažniau vaiko priežiūros atostogų eina tėčiai. 2011 m. valstybinio socialinio draudimo tėvystės pašalpas iki vaikui sukaks 1 mėnuo gavo 12 tūkst. tėvų. Vaiko priežiūros atostogų (iki vaikui sueis 1 metai) buvo išėję 1,2 tūkst. vyrų ir 18,8 tūkst. moterų.
* Gimstamumas didėja, mirštamumas mažėja, emigracijos procesas beveik sustoja. Tik išsipildžius šioms trim sąlygoms Lietuvoje gyventojų 2100 m. būtų 2,4 mln. Tai – optimistinė prognozė. Pagal pesimistinę prognozę, gyventojų skaičius Lietuvoje 2100 m. būtų apie 1,4–1,5 mln.
* ES statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2012 m. pradžioje ES valstybėse narėse 18,8 proc. visų gyventojų sudarė vaikai iki 18 metų. Didžiausią dalį vaikai sudarė Airijoje (25,3 proc.), Prancūzijoje (22,2 proc.), Danijoje (21,5 proc.), Liuksemburge ir Nyderlanduose (po 20,8 proc.), mažiausią – Bulgarijoje (16,1 proc.), Vokietijoje (16,2 proc.), Italijoje (16,8 proc.), Latvijoje ir Slovėnijoje (po 17,2 proc.).
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
