Parlamento vadovas sako prieš pavasario sesiją prašysiantis komitetų „visus projektus, kurie yra „poilsio“ stadijoje, pakelti“, tarp jų ir Seime daugiau kaip metus strigusį Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą.
„Seimo narių teisių ir pareigų įstatymas, kuris taip pat guli (stalčiuje – BNS), manau, tą įstatymą prikelsime šioje sesijoje“, – šią savaitę žurnalistams Seime sakė V.Pranckietis.
Anot jo, „pagrindinis ginčas vyksta dėl atostogų, ir jei nebus sutarimo, reikėtų ir be atostogų (priimti įstatymą – BNS), kad atsirastų pareigos lankyti posėdžius, kad atsirastų baudos už nelankymą posėdžių“.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė BNS yra sakiusi, kad nesutarus dėl atostogų modelio Seimo narių veiklos įstatymo projektas nebus svarstomas.
Komiteto vadovė teigė, kad vos viena kita Europos Sąjungos valstybė yra oficialiai įteisinusi parlamentarų atostogas, o „atostogų įteisinimas būdingesnis Rytų valstybėms“.
Konstitucinis Teismas dar 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.
Darbo grupės parengtas Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas apima visus su parlamentarų teisėmis, pareigomis, darbo sąlygomis susijusius klausimus, numato nuobaudas už posėdžių nelankymą ir pan.
Šis įstatymo projektas parengtas 2017 metų birželį. Po pateikimo Seimo salėje tų pačių metų liepą jis nugulė stalčiuose. Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskirtas pagrindiniu svarstant šį projektą. Be jo išvadų Seime projektas negali būti toliau nagrinėjamas.
Specialios darbo grupės parengtas projektas numato griežtesnes sankcijas už praleistus posėdžius. Pagal projektą, parlamentarams darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną be pateisinamos priežasties praleistą plenarinį ar Seimo struktūrinio padalinio, kurio nariu parlamentaras yra, posėdį.
Taip pat siūloma keisti su parlamentaro teisiniu imunitetu susijusius klausimus, pavyzdžiui, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario veiklos galėtų tik generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis pavaduotojas, o atliekant kratą Seime ar Seimo viešbutyje privalėtų dalyvauti parlamento pirmininkas arba vienas iš jo pavaduotojų.
Pradėti prieš parlamentarą naudoti kriminalinės žvalgybos priemones būtų galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam pavaduotojui.
Į įstatymą siūloma įrašyti išplėstą Konstitucijos normą dėl Seimo nario imuniteto. Pagal projektą, parlamentaras be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo.
Trys Seimo „valstiečiai“ siūlo įteisinti parlamentarų atostogas. Pagal jų projektą, Seimo nariai turėtų ilsėtis 40 darbo dienų per metus.
Mažesnieji koalicijos partneriai socialdarbiečiai, taip pat ir kelių opozicinių frakcijų atstovai tam nepritaria. Jų nuomone, parlamentarams be pagrindo siūlomos dvigubai ilgesnės atostogos negu daugumai kitų žmonių.
Pagal Konstituciją, parlamentas rengia pavasario ir rudens sesijas. Pirmoji prasideda kovo 10-ąją, baigiasi birželio 30-ąją, antroji – rugsėjo 10-ąją ir baigiasi gruodžio 23-iąją. Darbą tarp sesijų parlamentarai organizuoja savo nuožiūra.
