Daugiausia mirusiųjų – sulaukę 80–89 metų
Prieš kelias dienas politikas savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo statistika, gauta iš Higienos instituto.
D.Kepenis jo atstovų paprašė pateikti bendrą mirusiųjų ir mirusiųjų nuo COVID-19 amžiaus vidurkius.
Higienos institutas nurodė, kad nuo COVID-19 žmonės mirė būdami vidutiniškai 76 metų. Bendras mirusiųjų amžiaus vidurkis – 74-eri.
„Gavus atsakymus kyla dar daugiau klausimų…“, – prie šių skaičių brūkštelėjo parlamentaras.
Komentatoriai iškart ėmė analizuoti, ką tokie skaičiai galėtų reikšti.
Kai kurie ėmė piktintis, kad valdžia slepia tikrą informaciją apie pandemiją, kiti aiškino, kad COVID-19 tėra paprastas gripas.
Higienos instituto tinklalapyje nurodyta, kad vidutinė būsimo gyvenimo trukmė 2019-aisiais siekė 76,43 metų.
Tai buvo geriausias rodiklis nuo 1996-ųjų, kai jis tesiekė kiek daugiau nei 70 metų.
Statistikos departamentas, pateikiantis naujausią informaciją apie COVID-19, vidutinio mirusiųjų amžiaus neskelbia, nurodomos tik amžiaus grupės, kurioms žmonės priklausė.
Antradienio duomenimis, didžiajai daliai mirusiųjų (1 172) buvo 80–89 metai (vien pirmadienį užfiksuotos 4 jų mirtys – daugiau nei bet kurio kito amžiaus). 902 žmonės priklausė 70–79 metų amžiaus grupei. Kitų amžiaus grupių atstovų gyvybių COVID-19 nusinešė kur kas mažiau.
Reali situacija – ne tokia baisi?
D.Kepenis šios statistikos paprašė domėdamasis, kiek įtakos COVID-19 turi gyvenimo trukmei.
Gavęs ją, padarė išvadą, kad situacija nesanti tokia baisi, kaip pateikiama.
„Tai (mirusiųjų amžiaus vidurkiai – red. past.) sako, kad mes labai bauginamės ligos, nuo kurios mirštama lygiai taip pat, kaip nuo kitų, – portalui 15min teigė jis. – Tai gal nustokime gąsdinti vienas kitą, o pradėkime rūpintis, kad apskritai ilgiau gyventume.
Yra dar tūkstantis ligų šalia. O toms ligoms įveikti pagrindinis kiekvieno žmogaus instrumentas yra imunitetas, sveikas gyvenimas. Raginu visus peržiūrėti, o ne kreipti dėmesį į vieną ligą ir jos nelabai sėkmingus suvaldymo būdus. Ar mes ją bandome įveikti, ar ne, niekas nesikeičia. (…) Ar tu su koronavirusu, ar be, gyvensi lygiai tiek pat.“
Parlamentaras taip pat pasigedo tikrų skaičių apie ligą ir sukritikavo, kad per pandemiją vyrauja „gąsdinimo politika“.
Anot jo, sergant bet kuria liga, jos eigą nuo 10 iki 80 proc. gali paveikti psichologija.
„Jei nebijote, greičiau pagysite, grįžta energija, dingsta depresijos. Gal tuo keliu eikime? Pradėkime žmones raminti.“
Imunitetas ligos nepadėjo išvengti
Seimo narys nuolat siūlo stiprinti imunitetą ir kritikuoja skiepus nuo visą pasaulį kamuojančios ligos.
„Aš esu linkęs persirgti COVID-19 ir įgyti antikūnų, ir atsparumą šiai ligai, kaip ir daugeliui kitų ligų, įgijau“, – neseniai sakė jis.
Tiesa, natūralus imunitetas išvengti ligos nepadėjo – D.Kepenis susirgo COVID-19.
Imunitetas yra organų ir audinių sistema, kuri saugo nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų.
Dėl genetinio imuniteto žmogus neužsikrečia gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjais.
Natūraliu (persirgus infekcine liga) arba dirbtiniu (skiepijant) būdu įgytas imunitetas yra specifinis – jautrus kitų infekcinių ligų sukėlėjams.
Esama nemažai priemonių, kurios padeda pristabdyti SARS-CoV-2 plitimą: tinkama higiena, kaukės, saugus atstumas, tačiau infekcijai nebeleisti plisti gali tik specifinis imunitetas.
Skiepai nuo COVID-19 yra labiau prognozuojami, todėl saugiau skiepytis nei kliautis natūraliu imunitetu.
„Iki šiol nei vienas virusas nebuvo eliminuotas didelei populiacijos daliai įgijus natūralų imunitetą, – tvirtina mokslininkai ir medikai. – Tik vakcinuojant pasiektas bandos imunitetas gali visiškai eliminuoti viruso plitimą. Tai patvirtina raupų ir dviejų iš trijų skirtingų poliomielito viruso pavyzdžiai.“
Medicinos žurnalo „Lancet“ teigimu, koronaviruso plitimui sustabdyti reikia, kad imunitetą turėtų 60–72 proc. visuomenės.
Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad imunitetą Lietuvoje jau gali turėti 9,6 proc. populiacijos.
Natūralų imunitetą taip pat giriantis buvęs Seimo narys Algimantas Kirkutis neseniai teigė, kad jis stiprinamas visą gyvenimą.
Tai reiškia, esą vyresnio amžiaus žmonėms mažiau gresia pasigauti COVID-19, tereikia pakankamo imuniteto.
Tačiau nuo pandemijos pradžios kartojama, kad dažniau šia liga gali susirgti vyresnio amžiaus, gretutinių ligų turintys žmonės.
Didesnis vyresnio amžiaus žmonių sergamumas, be kita ko, siejamas su biologiniais faktoriais, pavyzdžiui, kvėpavimo sistemos stiprumu. Jie, kaip rodo statistika, gerokai dažniau ir miršta.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
