„Lietuvos muzikinio pasaulio kūrėjai, prodiuseriai, atlikėjai skundžiasi nuolatos sunkiai suduriantys galą su galu. Kokybišką lietuvišką muzikinį turinį kuriančios grupės ar atlikėjai yra nustelbiami užsienio muzikantų – radijo stotys pirminį ir didžiausią dėmesį skiria užsienio atlikėjams“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Jame taip pat priduriama, kad daugelyje Vakarų valstybių teisės aktai nurodo, kiek procentų laiko radijo stotys turi transliuoti nacionalinį turinį.
Pagal siūlymą, taip vadinami „nacionaliniai kūriniai“ šalies radijo stotyse turėtų būti transliuojami nuo 6 iki 23 val.
Nacionaliniais kūriniais būtų laikomi:
- tie, kurie atliekami lietuvių kalba;
- tie, kurie sukurti ir / ar įrašyti Lietuvoje;
- tie, kurių bent vieno autorių ar pagrindinių atlikėjų buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuva;
- tie, kurių turinys neatsiejamas nuo Lietuvos nacionalinio konteksto ir kultūrinių ypatumų (juo siekiama išsaugoti, puoselėti ir / ar propaguoti nacionalinės kultūros tapatumą, savitumą ir suverenumą, etninę kultūrą ir vietos tradicijas, kultūros paveldą, lietuvių kalbą, jos apsaugą ir tęstinumą, meno bei kūrybos sklaidą ir plėtrą).
V.Kernagis: mums gėda, kad esame lietuviai
„Šito įstatymo mintis yra ta, kad mes pagaliau atvertumėm duris Lietuvos kūrėjams. Tiek seniems, tiek jauniems. Ypač jauniems. Kuriems yra be galo sunku prasimušti, kuriems be galo sunku būti išgirstiems“, – savo iniciatyvą 15min komentuoja V.Kernagis.
Anot jo, esame nedidelė valstybė, turėtumėme puoselėti tiek savo kalbą, tiek kultūrą visomis išgalėmis, tad esą būtų sąžininga šalies muzikantams sukurti geresnes sąlygas.
„Aš manau, kad mes turėtume vieną kartą nusiimti gėdos kaukę. Mums visiems gėda yra, kad mes esame lietuviai, kad mūsų kūrėjai kuria kažką. Mes geriau klausomės kažkokių kitų šalių kūrėjų. Manau, būkime drąsūs, atviri kūrėjams daryti tai, ką jie gali daryti labai gerai“, – dėsto Seimo narys, pabrėždamas, kad priimtas įstatymo projektas neįpareigotų radijo stočių groti muzikos tik lietuvių kalba.
„Kvotas yra įsivedusios praktiškai visos Europos Sąjungos valstybės. Prancūzai kai kuriose radijo stotyse turi net iki 60 proc. kvotas“, – aiškina V.Kernagis.
Sako konsultavęsis su šimtais žmonių
Paklaustas, ar jo siūlymas būtų naudingiausias šalies atlikėjams, kurie, grojant jų muziką dažniau, galėtų tikėtis daugiau lėšų, parlamentaras siūlo paklausti pačių kūrėjų, kiek jie uždirba.
„Čia yra ne tie pinigai, iš kurių galima gyventi“, – sako politikas.
Teiraujantis, kiek tai, kad teikia siūlymą, yra susiję su tuo, kad jis – buvęs Lietuvos gretutinių teisių asociacijos „Agata“ tarybos narys, V.Kernagis teigia priklausęs ne tik šiai organizacijai.
„Aš esu ir įmonėse kažkokiose dirbęs. Gal tik tiek susiję, kad į „Agatos“ tarybą mane išrinko dėl to, kad man yra įdomus Lietuvos kūrėjų likimas ir aš tiesiog toje srityje dirbu daug metų. Buvau aktyvus, buvau visuomenininkas, iki kol nepasukau į politiką“, – pasakoja konservatorius.
Jis neneigia, kad rengiant įstatymo projektą konsultavosi su asociacijos atstovais: „Konsultuojamasi ir bendraujama buvo su šimtais žmonių. Ir su žurnalistais, ir su muzikantais, ir su kompozitoriais, ir su prodiuseriais, ir su daug kuo, ir su radijo stotimis. Ir su tuo pačiu Gintaru Zdebskiu buvo kalbėta apie tai. Negi galvojate, kad aš vienintelis sugalvojau, kad taip reikia padaryt. Buvo tariamasi, buvo žiūrima, kokia praktika yra kitose šalyse, didžiulis tyrimas atliktas [...].“
Seimo nario darbotvarkėje V.Kernargis deklaruoja kovo 26-ąją dalyvavęs pasitarime su asociacijų „Agata“, „Latga“, „Avaka“ atstovais.
Politiko sutuoktinė Rima Kernagienė yra „Agatos“ tarybos narė. Šią informaciją politikas yra deklaravęs Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) teiktoje privačių interesų deklaracijoje.
Iniciatyva naudinga saujelei?
Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas, radijo stočių „M-1“ bei „Lietus“ vadovas G.Zdebskis sako, kad apie kvotas radijo stotims kalbama jau porą metų, tačiau kvotų taikymas, jo įsitikinimu, būtų naudingas tik saujelei muzikantų.
„Niekas negali įpareigoti groti vienų kūrinių ar kitų. Kas iš to, kad padarys 35 proc. – lietuviškai muzikai tai neduos jokios naudos. Galbūt duos naudos dešimčiai atlikėjų, dešimčiai kompozitorių, kurie yra dažniausiai grojami radijo stotyse. Visi kiti ten niekada nepateks. [Muzikantų] sąrašo nepridės prie įstatymo“, – siūlymą komentuoja G.Zdebskis.
Radijo rinka Lietuvoje, anot jo, yra maža – ne tokia kaip Prancūzijos ar Lenkijos, iš reklamos uždirbti – sunku, o įvedus siūlomus apribojimus, radijo stočių programos esą taptų vienodos.
„Jeigu privers, procentiškai įpareigos stotis groti lietuvišką muziką, natūralu, kad visos stotys susiniveliuos. Kokia yra prasmė turėti skirtingų formatų stotis, jeigu jos visos bus vienodos? Kaip komercinės stotys tada uždirbs pinigus rinkoj, jeigu jos bus visos vienodos? – svarsto radijo stočių vadovas. – Yra paskleista teorija: lyg jeigu juos (lietuviškus kūrinius – 15min) gros dažniau, tai bus kokybiškesnė muzika. Lyg jei Lietuvoje mes apie futbolą staiga vieną dieną pradėsim kalbėti nuolatos, tai po keturių metų tapsime pasaulio čempionais. Tai yra tikrasis durnių laivas.“
Siūlo įvesti kvotas LRT
Priėmus įstatymo projektą, anot G.Zdebskio, taip pat liktų neaiški radijo stočių, kurios pagal licenciją gali transliuoti tik užsienietišką muziką, lemtis.
„Yra išduotos licencijos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos radijo stotims. Yra, pavyzdžiui, tokių stočių, kurių licencijose nėra iš viso lietuviškos muzikos. Jos puikiai atlieka savo misiją. Tai dabar reikia suprasti, kad įvedus tokį įstatymą, staiga tos stotys išnyks? Aišku, padaryti buldozeriu Lietuvoje galima šiais laikais bet ką. Bet tai būtų viena iš didžiausių nesąmonių“, – teigia G.Zdebskis.
Jo manymu, įpareigoti transliuoti tik nacionalinius kūrinius, taikant kad ir 100 proc. kvotą, galima nebent visuomeninį transliuotoją.
„Tegul įpareigoja Lietuvos radiją ir televiziją (LRT), jos misija yra transliuoti atlikėjus ir autorius Lietuvos. Tegul išmėto visus užsieninius, už kuriuos pinigai iškeliauja iš mūsų biudžeto – užsienio autoriams ir atlikėjams.
Įpareigokit LRT radijo tris programas. Tegul jos [lietuvišką muziką] suka nuo ryto iki vakaro. Dabar laidos apie Vudstoką... Nežinau, kada išgirsi lietuvišką kūrinį“, – sako G.Zdebskis, neslėpdamas pasipiktinimo Seimo nario iniciatyva.
G.Zdebskis: tegul parlamentarai „nesapalioja“
„Vietines stotis jie nori priversti įstatymo keliu nustatyti procentuotę... Tegul jie išsimiega vieną kartą ir nesapalioja nesąmonių. Aš nebijau net šitų žodžių pasakyti“, – atšauna jis.
Parlamentaras V.Kernagis teigia sutinkantis, kad LRT turėtų dažniau transliuoti lietuvišką muziką, tačiau tą patį esą turėtų daryti ir komercinės radijo stotys.
„Aš irgi sutinku, kad jis (visuomeninis transliuotojas – 15min) galbūt turėtų daugiau transliuoti, bet visos kitos radijo stotys lygiai taip pat turėtų palaikyti lietuvių kūrėjus“, – dėsto politikas, kurio iniciatyvą palaiko tiek Seimo pozicija, tiek opozicija.
Įstatymo projektą, be V.Kernagio, pasirašė ūkio ministras „valstietis“ Virginijus Sinkevičius, „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas, konservatoriai Vytautas Juozapaitis, Ingrida Šimonytė, socialdemokratė Raminta Popovienė, liberalai Arūnas Gelūnas, Simonas Gentvilas, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis, „valstiečiai“ Rima Baškienė, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausanti Rita Tamašunienė.
V.Kernagio siūlymui pritarimą socialiniame tinkle „Facebook“ yra išreiškę asociacija M.A.M.A, dainininkė Aistė Smilgevičiūtė, muzikantas „Agatos“ tarybos narys Rokas Radzevičius.
Jei parlamentas siūlomą teisės aktą priimtų, jis įsigaliotų nuo sausio 1-osios.
Asociacijos „Agata“ duomenimis, 2017 metų pirmąjį pusmetį Lietuvos ir užsienio muzikantai, įrašų gamintojai už jų muzikos transliavimą radijo stotyse pasidalijo 140 033 eurų.
Autorių teises Lietuvoje gina asociacija „Latga“.
