Į nutarimo projektą „Dėl Seimo pavedimo komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui“ įtraukti keli tyrimo objektai.
Bene daugiausia ginčų ir diskusijų kilo dėl siūlomo tyrimo epizodo, susijusio su noru aiškintis, ar kai kurie Seimo nariai nemanipuliavo įslaptinta informacija siekdami asmeninės politinės naudos. Už ką galbūt galėtų grėsti apkalta.
Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas aiškino, kad kilo klausimų, kodėl kai kurie Seimo NSGK nariai, žinoję apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą pažymą dėl I.Rozovos, iš karto dėl to nesiėmė jokių veiksmų.
Tuo metu šiame epizode minimi opozicijos atstovai įžvelgė politinį spaudimą ir norą susidoroti.
Tyrimo metu jie pasiūlė aiškintis, kodėl kai kurie Seimo NSGK nariai, jeigu turėjo tokią teisę ir galimybę, nesusipažino su žvalgybiniais duomenimis.
Sukėlė įtarimų
Pirmiausia tyrimo komisija nori aiškintis dėl I.Rozovos ir jos ryšių su Rusijos diplomatais.
D.Gaižauskas akcentavo, kad 2018 metais Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui VSD pateiktoje informacijoje nurodytos tam tikros aplinkybės, Seimo NSGK sukėlusios įtarimų ir klausimų, ar nebuvo padaryta žala valstybei, ar tai nekėlė grėsmių nacionaliniam saugumui.
Taip pat būtų vertinama, ar informacijos, kurią Seimo NSGK jau pateikė ir dar pateiks specialiosios tarnybos, pakaks pradėti apkaltos I.Rozovai procesą.
Antras tyrimo objektas susijęs su informacija, kuri buvo pateikta tam tikriems politikams, kurie galimai nesiėmė veiksmų dėl galbūt nacionaliniam saugumui kylančių rizikų, apie kurias nuolat informavo VSD.
Parlamentinio tyrimo metu taip pat norima aiškintis, ar nebuvo manipuliuojama įslaptinta informacija siekiant asmeninės politinės naudos ir ar dėl to nekyla grėsmės nacionaliniam saugumui.
Šiame tyrimo epizode minimi keli Seimo NSGK nariai: Vytautas Bakas, Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna ir Gabrielius Landsbergis.
Kai kurie jų, pasak D.Gaižausko, daugiau nei metus žinojo apie VSD pažymoje pateiktą informaciją dėl I.Rozovos ir nesiėmė veiksmų dėl to. Siūlyta aiškintis, ar pakanka duomenų dėl apkaltos jiems.
Kėlė klausimą, kodėl nesusipažino kiti
Būtent dėl to tarp Seimo NSGK narių kilo bene didžiausi ginčai. Seimo NSGK vicepirmininkas L.Kasčiūnas į tyrimą taip pat siūlė įtraukti punktą dėl to, kodėl kiti komiteto nariai nesusipažino su jiems prieinama VSD pažyma.
Anot jo, jeigu tyrimo metu paaiškėtų, kad buvęs Seimo NSGK pirmininkas V.Bakas informuodavo komiteto narius apie galimybę susipažinti su jiems pateikta įslaptinta informacija, o tai nebuvo padaryta, tektų kelti klausimą dėl jų atsakomybės.
L.Kasčiūnas džiaugėsi, kad Seimo NSGK išgirdo tokį raginimą. „Norint būti objektyviems, turi būti įvertintos visos aplinkybės ir ne tik tie, kurie skaitė ir darė savo darbą, bet ir tie, kurie turėjo galimybę, bet su informacija nesusipažino. Matyt, turėsime visą vaizdą“, – komentavo jis.
Klausimą, kodėl savo darbą atlikti ir su VSD pažyma susipažinti turėję Seimo NSGK nariai to nepadarė, kėlė ir V.Bakas. Jis irgi siūlė tirti šį epizodą bei apklausti tuos žmones.
G.Landsbergis aiškino, kad negalima bausti Seimo NSGK narių, kurie atliko savo darbą ir susipažino su VSD medžiaga. Jis tvirtino, kad opozicijos nariai nebijo tyrimo, tačiau tikisi, kad jis nepavirs kova prieš opoziciją.
Kompromisinis variantas
D.Gaižauskas po Seimo NSGK posėdžio sakė, kad su opozicija rastas kompromisas. Dėl to tyrimo metu bus aiškinamasi, ar nekilo grėsmės nacionaliniam saugumui daliai komiteto narių susipažinus, o kitai daliai – nesusipažinus su minėta VSD pažyma.
„Šito tyrimo metu išsiaiškinsime visas aplinkybes. Ką tai reiškia? Kad sužinosime, kaip buvo valdoma įslaptinta informacija, ką atliko NSGK pirmininkas, ko neatliko, ką veikė Seimo nariai. Šio tyrimo metu viskas ir paaiškės“, – komentavo D.Gaižauskas.
Sužinosime, kaip buvo valdoma įslaptinta informacija, ką atliko NSGK pirmininkas, ko neatliko, ką veikė Seimo nariai. Šio tyrimo metu viskas ir paaiškės.
Negalėjo viešinti
Daliai politikų manant, kad buvęs Seimo NSGK pirmininkas galėjo nuslėpti informaciją apie VSD pažymą, V.Bakas tikino negalėjęs paviešinti slaptos informacijos. Esą jo darbas buvo užtikrinti, kad su ja galėtų susipažinti Seimo NSGK nariai.
„Taip ir buvo. Kai prasidės tyrimas, jūs pamatysite, kas susipažino, kada susipažino. Todėl kalba, kad aš neviešinau, slėpiau, yra didelis melas. Problema yra ta, kad šiandien pozicijoje dalyvauja frakcija, kurios narė iš tiesų veikė taip, kaip nedera su Lietuvos nacionalinio saugumo ir apskritai nacionaliniais interesais. Dabartinė situacija yra tokia, kad mes galėtumėme išsiaiškinti, kiek yra pažeidžiama mūsų valdančioji koalicija ir politinė sistema. Galbūt ji nėra pažeidžiama“, – po Seimo NSGK posėdžio žurnalistams sakė V.Bakas.
Dabartinė situacija yra tokia, kad mes galėtumėme išsiaiškinti, kiek yra pažeidžiama mūsų valdančioji koalicija ir politinė sistema. Galbūt ji nėra pažeidžiama.
Kartu jis aiškino, kad šiandieniniame komiteto posėdyje bandyta sufokusuoti tyrimą į konkrečiai opozicijos narius. Esą tik po opozicijos protesto buvo priimti sprendimai daryti objektyvų tyrimą – ne tai, kas reikalinga vienai frakcijai ar jos seniūnui Ramūnui Karbauskiui, bet tai, kas reikalinga Lietuvai.
Pradėjo domėtis veikla stačiatikių asamblėjoje
Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą kilo pradėjus domėtis parlamentarės I.Rozovos dalyvavimu Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos veikloje.
Neeiliniame Seimo NSGK posėdyje, surengtame rugpjūčio viduryje, paaiškėjo, kad VSD turi informacijos apie I.Rozovos bendradarbiavimą su Rusijos diplomatais, Su šia informacija buvo susipažinęs Seimo pirmininkas V.Pranckietis bei kai kurie šio parlamento komiteto nariai.
Parlamento NSGK tada nusprendė kreiptis į Seimą ir prašyti suteikti jam laikinosios tyrimo komisijos statusą, kuris leistų aiškintis, ar I.Rozova nesulaužė priesaikos, elgėsi sąžiningai ir nepažeidė Konstitucijos.
Anketoje, kurią pildė siekdama gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, ji esą nuslėpė apie bendravimą su Rusijos diplomatais.
Taip pat norėta įvertinti kelių kitų parlamentarų, tarp jų – ir V.Pranckiečio elgesį.
Kai kas aiškina, kad Seimo pirmininkas nuslėpė informaciją apie VSD raštą.
Pavyzdžiui, Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė vėliau sakė, kad parlamento valdyba būtų priėmusi kitokį sprendimą dėl didelio atgarsio sulaukusios I.Rozovos komandiruotės į Sakartvelą, jei būtų turėjusi žvalgybos V.Pranckiečiui pateiktą informaciją apie parlamentarę.
VSD pažymos turinys
Kilus ažiotažui, buvo paviešinta, kokią informaciją apie parlamentarę I.Rozovą VSD pateikė V.Pranckiečiui.
„VSD yra žinoma, kad su Rusijos Federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkiminei agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo“, – rašoma BNS gautame dokumente, apie kurį plačiau skaitykite čia.
I.Rozova anksčiau situacijos plačiau nekomentavo. Klausiama, ar nebuvo klaida susitikinėti su rusų diplomatais, apie ką su jais bendravo, ji šia tema neišsiplėtė.
„Kaip suprasti klaida? Klaida buvo, kad aš neparašiau tame prašyme. Tiesiog nesupratau, ką ten reikia pažymėti“, – tvirtino parlamentarė.
Pradžioje ji komentarų šia tema duoti nenorėjo: „Dėl to, kad komisija dar nepradėjo darbo, neaišku, kaip viskas vyks. Nes įtariamųjų ratas toks didelis pasidarė. Todėl dabar aš tiesiog pasimetusi nuo to, kas vyksta.“
