Surengti neeilinį Seimo NSGK posėdį dėl galimų korupcijos apraiškų ir rizikų teisėsaugos institucijose bei teismų sistemoje paprašė keturi opozicijai atstovaujantys parlamentarai.
Seimo NSGK vicepirmininko L.Kasčiūno teigimu, pokalbis su STT vadovu buvo rimtas.
„Vaizdas kompleksiškas ir gana sudėtingas. (...) Porą tokių įdomių pavyzdžių, sakykime taip. Ar žinote, kad Lietuvoje yra teisėjų, kurie patys yra įtariamieji įvairiose bylose, bet jie dirba toliau teisėjais ir sprendžia bylas?“ – klausė jis.
Paprašytas patikslinti, kokius teisėjus konkrečiai turi mintyje, L.Kasčiūnas teigė, kad pavardžių iš STT atstovų neišgirdo. Tačiau patikino, kad tokių atvejų yra.
Kodėl tokie teisėjai nėra nušalinti?
„Taigi žinote, kaip ten su tais nušalinimais – Teisėjų taryba, tik kai jau yra sprendimas, labai viskas teisiška, labai viskas pagal teisinę raidę, kad jau turi būti nuosprendis ir panašiai. O jau ta, sakykime, pilkoji zona, tai dar lyg ir nereiškia, kad žmogus gali būti eliminuojamas iš darbo. Čia natūralu, neturėtų taip būti“, – mano L.Kasčiūnas.
Tiesa, STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė vėliau patikslino, kad viešoje erdvėje komentuojant Seimo NSGK posėdyje pateiktą informaciją yra netikslumas.
Jos teigimu, situacija yra tokia:
-
šiuo metu 12 teisėjų yra pareikšti įtarimai. Jie teismuose nebedirba (dalis jų yra atleistų, dalis yra išėjusių savo noru, o dalis yra nušalinti nuo pareigų);
-
4 teisėjams yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jie toliau dirba teismuose;
-
2 teisėjams yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jie teismuose jau nebedirba.
Trūksta noro reformuotis
Pasak L.Kasčiūno, kalbant apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) istoriją, esminė problema, matyt, yra tarpininkavimo schemos,
„Kai žmonės, dirbę ar teisėjais, ar, pavyzdžiui, tarnybose, išeina, tampa dažniausiai advokatais ir po to kuria įvairias tarpininkavimo schemas, įtraukia esamus pareigūnus ir panašiai. FNTT atveju tai galimi tokie dalykai, kaip prekyba ikiteisminiais tyrimais: atidarai bylas, uždarai bylas ir gali taip pasipelnyti“, – aiškino Seimo NSGK vicepirmininkas.
FNTT atveju tai galimi tokie dalykai, kaip prekyba ikiteisminiais tyrimais: atidarai bylas, uždarai bylas ir gali taip pasipelnyti.
Sistemiškai kovojant su tuo, pasak L.Kasčiūno, galima svarstyti apie tai, kad teisėsaugoje dirbęs žmogus, palikęs tarnybą, advokatu galėtų tapti ne iš karto, o po metų ar kelerių.
„Galbūt per tą laiką jis susirastų kokią nors kitą veiklą. Galbūt. Nebūtinai tai padėtų, bet galbūt galvotumėme ta kryptimi. Mes sau uždavėme tokius namų darbus, pamąstyti dėl tam tikrų teisinių pokyčių, teisinių reguliavimų“, – nurodė Seimo NSGK vicepirmininkas.
L.Kasčiūnas sakė kėlęs klausimą, ar nereikėtų tam tikros pareigūnų rotacijos, automatiško bylų paskirstymo.
„Viena vertus, taip, tu žinai, kuris tyrėjas specializuojasi viename ar kitame klausime, jis ten yra profesionalesnis. Bet kartu čia yra rizika dėl suaugimo toje srityje“, – svarstė jis.
Kartu L.Kasčiūnas teigė pasigendantis rimtesnės antikorupcinės reakcijos iš tam tikrų institucijų vadovybės.
Kalbėdamas apie teismus, Seimo NSGK vicepirmininkas akcentavo, kad STT yra pateikusi rekomendacijas, kaip tvarkytis po korupcijos skandalų.
„Ten, kaip suprantame, tokio reformų noro, vidinio noro reformuotis trūksta. Galima paraginti teismų sistemą viduje tvarkytis stipriau“, – akcentavo jis.
Ten, kaip suprantame, tokio reformų noro, vidinio noro reformuotis trūksta.
Įtraukia buvusius kolegas
Po posėdžio Ž.Bartkus sakė, kad su Seimo nariais aptarė STT matomas korupcijos rizikas teisėsaugos srityje Lietuvoje: nuo ikiteisminių tyrimų įstaigų iki teismų.
„Aptarėme praktikoje pasitaikančias problemas arba praktikoje matomas tendencijas, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį ir spręsti“, – nurodė jis.
Ž.Bartkus aiškino, kad rizikos egzistuoja.
Anot jo, yra pavieniai, mažiau pavojingi nusikaltimai. Taip pat yra organizuoti nusikaltimai.
STT vadovas akcentavo, kad pavojingiausia yra korupcijos iniciatyva, kuri suburia ir sudaro korupcijos sistemas.
Kaip, pavyzdžiui, pernai nustatyta korupcija teismų sistemoje, neseniai atskleista galima korupcija tiriant finansines-ūkines bylas.
„Jungiantys asmenys, tie, kurie sugeba rasti priėjimą prie pareigūnų, prie prokurorų, prie teisėjų, tai kalbame apie šitas rizikas. Ir klausimas buvo svarstomas, o ką galima būtų padaryti, kad tokių rizikų būtų galima išvengti“, – komentavo Ž.Bartkus.
Jungiantys asmenys, tie, kurie sugeba rasti priėjimą prie pareigūnų, prie prokurorų, prie teisėjų.
Jis aiškino, kad esama ir pavienių, ir sisteminių galimos korupcijos atvejų.
STT, kaip sakė Ž.Bartkus, jau kuris laikas koncentruojasi į sisteminių nusikaltimų atskleidimą.
„Nes pavienio nusikaltimo atskleidimas iš esmės nesprendžia korupcijos problemos Lietuvoje. Matyt, gerai, kad ir patys politikai domisi tuo. Todėl, kad neužtenka atskleisti sisteminės korupcijos. Reikia, kad po to būtų pašalintos priežastys, kodėl tokia sistema galėjo susikurti“, – akcentavo jis.
Pavienio nusikaltimo atskleidimas iš esmės nesprendžia korupcijos problemos Lietuvoje.
Ž.Bartkus pažymėjo, kad didesnį dėmesį antikorupcinės aplinkos kūrimui turėtų skirti institucijų vadovai, į tai daugiau turėtų įsitraukti bendruomenės (teismai, advokatūra, prokuratūra ir panašiai).
Paklaustas apie rizikingiausią, silpniausią ir daugiausia pavojų dėl galimos korupcijos keliančią grandį, STT vadovas teigė, kad matome ir kalbame apie tuos asmenis, kurie inicijuoja korupciją.
„Abiejuose nustatytuose sisteminės korupcijos atvejuose dalyvavę advokatai, kurių vienas yra buvęs teisėjas, kitas – buvęs finansines bylas tiriantis pareigūnas, įtraukė į savo neteisėtą veiklą kitus buvusius kolegas ir kitus pareigūnus. Tai čia, matyt, yra rizika. Klausimas, kokių prevencinių priemonių galima būtų imtis šitoje srityje“, – pabrėžė Ž.Bartkus.
Abiejuose nustatytuose sisteminės korupcijos atvejuose dalyvavę advokatai, kurių vienas yra buvęs teisėjas, kitas – buvęs finansines bylas tiriantis pareigūnas, įtraukė į savo neteisėtą veiklą kitus buvusius kolegas ir kitus pareigūnus
Anot jo, nesant iniciatyvos, korupcijos gal ir nebūtų. Jeigu tik atsiranda iniciatyva iš žmogaus, kuris nori sprendimo už pinigus kažkokioje byloje, susiklosto situacija, kai, tarkime, pareigūnas tiesiog priverstas rinktis: elgtis teisėtai ar neteisėtai.
„Labai svarbu, kokia pačioje institucijoje yra sukurta aplinka. Tarkime, mes turime jau tokių institucijų Lietuvoje, kur pati antikorupcinė aplinka yra sukurta tiek visiems suprantamai ir aiškiai, kad žmogus patekęs į tokią situaciją, kai turi rinktis, jau žino, kokį elgesio variantą pasirinkti. Jis praneša už korupcijos prevenciją atsakingam asmeniui. Tas asmuo praneša STT, yra užfiksuojama ir viskas vyksta, kaip turėtų vykti. Tačiau tai yra siekiamybė valstybės tarnyboje, teisėsaugoje, ne norma“, – pripažino STT vadovas.
Pasak Ž.Bartkaus, viešai girdime mitus, esą STT pradėti tyrimai subliūkšta. Jis tikino, kad taip toli gražu nėra.
Pareigūnas minėjo, kad 2019 metais, vertinant galutinius teismo sprendimus, išteisintas buvo vienas asmuo. 32 asmenys buvo nuteisti, 7 buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dar vienas skandalas
Gegužės 13 dieną Lietuvą sudrebino dar vienas korupcijos skandalas: sulaikyta 11 žmonių – 3 prokurorai, advokatas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnas, ir dar 6 nevieši asmenys.
Generalinės prokuratūros ir STT tyrime kalbama apie galimus kyšius ir kitokį atlygį už neteisėtą teisėsaugos atstovų veikimą ar neveikimą – informacijos nutekinimą, bylų vilkinimą, duodamų parodymų aptarimą.
Įtariama, kad tokie veiksmai galėjo būti atlikti ypač didelę reikšmę turinčiose bylose dėl turto iššvaistymo Ūkio banke, kreditų unijų bylose, kitose finansinių nusikaltimų bylose.
Lietuvoje už stambius korupcinius nusikaltimus (kyšininkavimą, papirkimą, pareigūnų piktnaudžiavimą) teoriškai gali būti baudžiama iki 8 metų nelaisvės.
Kol kas teisėsauga ir teismai sprendžia tik kardomųjų priemonių klausimą.
