Anot jo, šiuo metu vyksta labai intensyvios derybos, kad postūmių ta linkme būtų padaryta per Aljanso viršūnių susitikimą Madride birželio 29–30 dienomis.
„Kasdien vyksta labai intensyvios derybos. Galima daryti išvadą ir pojūtis toks, kad daugėja supratimo NATO viduje, jog Baltijos šalyse, esančiose geopolitiškai jautrioje zonoje dėl Suvalkų koridoriaus, turi būti brigadų dydžių daliniai. Tai džiugina ir skatina dirbti, kad tai taptų realybe“, – trečiadienį BNS sakė L.Kasčiūnas.
Tarptautiniai sąjungininkų batalionai Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo dislokuoti 2017 metais. Padidinus juos iki brigados dydžio vienetų, sąjungininkų karių skaičius šalyje išaugtų kelis kartus.
NSGK nariai trečiadienį išklausė informaciją apie pasirengimą NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui.
Apie tai bus kalbama ir ketvirtadienį šaukiamoje Valstybės gynimo taryboje.
Lietuva tikisi, kad sąjungininkų pajėgos iki brigados dydžio būtų plečiamos daugiausia vokiečių karių sąskaita ir technika.
Vokietija šiuo metu vadovauja priešakiniam NATO batalionui Lietuvoje.
„Matome, kad vokiečių lyderystė mūsų regione stiprėja ir mes ją sveikiname. Tikrai įvairiais politiniais lygmenimis dirbame ties tuo, kad augtume kartu iki brigados“, – L.Kasčiūnas.
Jo teigimu, NATO supranta ir Baltijos valstybių poreikį stiprinti oro gynybą.
„Priminsiu, kad komitetas paprašė Krašto apsaugos ministerijos parengti visą oro gynybos koncepciją. Natūralu, kad ji turės įsikomponuoti ir į bendrą visą NATO architektūrą – ką galime padaryti nacionaliniu mastu, ką galime padaryti su kaimynais Baltijos šalimis ir lenkais, o ką reikės daryti NATO. Einame į tokį sisteminį požiūrį. Turėsime gerų žinių toje srityje“, – sakė NSGK pirmininkas.
Birželio pabaigoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime ruošiamasi patvirtinti naują saugumo koncepciją.
Lietuvoje gegužės pabaigoje viešėjęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana sakė, kad Aljansas didins pajėgas rytiniame sparne, tačiau konkrečių karinių vienetų neįvardijo.
