„Išneštas registruoti teikimas, siūlau Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovą A.Kabišaitį“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkas.
„Ši kandidatūra suderinta ir su daugeliu frakcijų, ir buvo valdančiųjų atskirų frakcijos narių (A.Kabišaitis) minimas kaip galimas kandidatas“, – sakė parlamento vadovas.
Pasak Seimo pirmininko, A.Kabišaičio kandidatūra pagal įstatymą gali būti pristatyta Seime po trijų mėnesių, ir šį kartą kandidatūrų pateikimo laikas nebus derinamas su Prezidentūra ir Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu (LAT).
„Kandidatūra po trijų mėnesių jau gali būti svarstoma Seime ir įvyktų patiekimas. Rugsėjo mėnesio pradžioje būtų galima tęsti procedūrą. Nebetapatintume (pateikimo) su prezidentu ir Aukščiausiuoju Teismu“, – sakė V.Pranckietis.
Kandidatūra nederinta
Išgirdęs apie V.Pranckiečio pasirinkimą, didžiausios valdančiosios Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas R.Karbauskis teigė A.Kabišaičiui norintis pasakyti, kad jo pavardė su valdančiąja dauguma nebuvo derinta jokiais būdais.
„Valstiečių“ lyderis kartojo, kad Seimo pirmininkas nebendrauja su koalicija, tariasi tik su parlamento opozicijos lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu.
„Žinant tą faktą, galima daryti prielaidą, kad kandidatas, jeigu jis būtų pasiūlytas, turės paramą tik iš opozicijos. O jos paskirti neužteks. Kitaip sakant, Seimo pirmininkas nesistengia padėti, kad jo siūlomi kandidatai sulauktų Seimo daugumos palaikymo. Ar tai yra normalu, ar ne? Taip yra“, – komentavo R.Karbauskis.
Galima daryti prielaidą, kad kandidatas, jeigu jis būtų pasiūlytas, turės paramą tik iš opozicijos. O jos paskirti neužteks.
Jis tikino, kad kandidatai, verti tapti KT teisėjais, turėtų palaikymą Seime.
„Tiesiog tie, kurie yra siūlomi, mūsų nuomone, iš tų, dėl kurių balsavome, ir dabar minimas kandidatas tikriausiai valdančiosios daugumos palaikymo neturės. Seime mes nagrinėjome situaciją. Iš Seimo personalo tikrai mes nematome tokio žmogaus, kuris galėtų tapti (KT teisėju – red.past.)“, – pakartojo R.Karbauskis.
„Valstiečių“ lyderis teigė, kad valdantieji siūlė V.Pranckiečiui pretendentus į KT teisėjus. Tačiau nė vienas jų teiktas kandidatu nebuvo.
Jis minėjo, kad socialdarbiečiai galėjo siūlyti parlamentaro Juozo Bernatonio kandidatūrą. Tačiau R.Karbauskis nebuvo tikras, ar tai ir buvo padaryta.
„Jeigu kalba apie Seimo narius, kurie galėtų būti, tai, aišku, tik J.Bernatonis atitinka tuos reikalavimus, kurie būtų keliami KT teisėjui. Iš Seimo narių, jeigu šnekėtumėme“, – mano Seimo LVŽS frakcijos seniūnas.
V.Pranckietis sakė, kad su R.Karbauskiu A.Kabišaičio kandidatūra nebuvo derinta.
„O su valdančiaisiais buvo derinta. Atskirų žmonių aš neminėsiu, su kuo buvo derinta. Su frakcijų seniūnų dauguma yra derinta. Ir tiesiog norėjau užkirsti kelią tai diskusijai apie tai. Ir gana šmeižti poną J.Bernatonį ir jį svarstyti viešojoje erdvėje – apie jo galimą, negalimą kandidatavimą į KT“, – komentavo Seimo pirmininkas.
O su valdančiaisiais buvo derinta. Atskirų žmonių aš neminėsiu, su kuo buvo derinta.
Aptarė su G.Nausėda
V.Pranckietis ketvirtadienį situaciją dėl teisėjų, Seime anksčiau atmetus visas tris kandidatūras į KT, aptarė susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda, tačiau teigė negalintis pasakyti, kada šalies vadovas teiks savo kandidatą.
„Kalbėjome, kada teiktume kandidatus į Konstitucinį Teismą, bet aš nekalbėsiu už prezidentą, jis paklausė, kada aš norėčiau teikti, aš pasakiau – šiandien po pietų“, – sakė parlamento pirmininkas.
Seimas balandį atmetė visus tris pateiktus kandidatus į KT teisėjus. Seimo pirmininkas V.Pranckietis į šias pareigas tuomet siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, tuometinė laikinoji LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją Algį Norkūną.
Prezidentas S.Rudėnaitę buvo pasiūlęs nuolatine LAT vadove – jos kandidatūrą Seimas irgi atmetė ir tuo pačiu atleido iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Šią situaciją dabar aiškinasi KT, priėmęs Seimo kreipimąsi įvertinti, ar tinkamai buvo suformuluotas prezidento dekretas ir Seimo nutarimas, teisėją iš pareigų atleidus be teisinio pagrindo.
Šalies vadovas yra patvirtinęs, kad ketina abi Seimo atmestas kandidates į teismus teikti iš naujo, nes negirdėjęs joms išsakytų priekaištų per svarstymą Seime.
Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis. KT teisėjų kandidatūras teikiantys valstybės pareigūnai privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki teisėjų kadencijos pabaigos pateikti Seimui naujų teisėjų kandidatūras.
Nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas.