„Šito klausimo nesvarstėme ir kol kas nesvarstome. Mes neturime ieškoti kažkokio atpirkimo ožio, kaip čia dabar ir viešoje erdvėje yra. Mes turime ieškoti sprendimo būdų, turime padaryti veiksmingą sistemą, turime apsaugoti vaikus, turime apsaugoti visus žmones“, – sakė Seimo pirmininkas.
V.Pranckietis po susitikimo su E.Žiobiene pasisakė už vaiko teisių apsaugos skyrių, kurie šiuo metu pavaldūs savivaldybėms, centralizavimą.
„Turėtume galvoti apie pavaldumo atskyrimą, kad tie darbuotojai turėtų laisvas rankas teikti pasiūlymus ir reikalauti įgyvendinti tuos pasiūlymus“, – teigė V.Pranckietis.
Anot jo, šiuo metu vaiko teisių apsaugos sistema šiuo metu neveikia, nes yra per daug nesusikalbėjimo, nesidalijimo informacija.
Konkrečiu Kėdainių atveju, kai namuose buvo nužudytas vaikas, tarnybų nesidomėjimas buvo nusikalstamas, sako Seimo pirmininkas.
V.Pranckietis keistu vadino ir prokurorų sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš šį vaiką.
Seimo pirmininkas ragina visus Lietuvos piliečius galvoti apie nacionalinį judėjimą už vaikus.
„Tai turi kiekvieno žmogaus rūpestis. Tai turi būti skambučiai. Paskelbkite ir mano telefoną, kad, jeigu kam yra blogai, kad jis turėtų, kur paskambinti“, – sakė V.Pranckietis.
Aš neabejoju, kad fizinių bausmių neturi būti. Galiu tik pasakyti, kad niekada nebaudžiau savo vaikų fizinės bausmėmis, – sakė V.Pranckietis.
Seimo pirmininkas tikino, kad parlamentas neeilinėje sesijoje vasarį turi svarstyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir nebesibarti dėl formuluočių. Pats V.Pranckietis pasisako už fizinių bausmių atskirą įvardijimą.
„Aš neabejoju, kad fizinių bausmių neturi būti. Galiu tik pasakyti, kad niekada nebaudžiau savo vaikų fizinės bausmėmis“, – sakė Seimo pirmininkas.
Tačiau jis mano, kad vien įstatymo priėmimo nepakanka.
„Manau, kad to popieriaus pakeitimas tam žmogui, kuris užmušė vaiką, turbūt nieko nebūtų pasakęs. Galbūt mes būtume čia sujudėję. Dabar mes visi po tragedijos bandome parodyti save geresnius. Mes nesame nei vienas geresnis, nei vienas blogesnis. Vaikas mirė“, – kalbėjo V.Pranckietis.
E.Žiobienė: „Politine valia tikiu“
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E.Žiobienė po susitikimo su Seimo pirmininku kartojo, ne kartą raginusi centralizuoti vaiko teisių apsaugą, tačiau tam Seime iki šiol nebuvo valios.
„Įstatymų projektai, kuriuos teikiau nuo 2010 m. dėl kūno bausmių uždraudimo, dėl institucinės pertvarkos iš esmės yra tas pats šiandien. Septyneri metai mes kalbame apie tą patį, kokios pertvarkos reikalingos valstybei“, – teigė kontrolierė.
Ji tikisi, kad šios kadencijos Seimui gali pagaliau pakakti politinės valios, kad būtini sprendimai būtų priimti.
„Lig šiolei trūkdavo tos politinės valios. Žinot, netikėtum – nedarytum. Aš tikiu, aš tikiu politine valia, tikiu šiandien, kai girdžiu prezidentės tvirtą žodį apie institucijų centralizaciją, kai girdžiu ministrą, Seimo pirmininką, Seimo vicepirmininkę. Tikiu politine valia“, – sako E.Žiobienė.
Pasak jos, vaiko teisių apsaugos skyriai turi būti pavaldūs ne savivaldybėms, o ministerijai arba net Vyriausybei pavaldžiai Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
Tačiau kontrolierė akcentuoja, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengiamose pataisose kol kas apie centralizavimą nieko nekalbama. Negana to, ministerijos parengtame projekte fizinės bausmės nėra atskirai įrašytos kaip smurto prieš vaiką forma.
Kada vaikui yra taikomos kūno bausmės – dilgėlės, įmestas, sumuštas dilgėlėmis, diržais, klūpi per naktis bažnyčioje – tokiais atvejais yra pasakoma, kad tai nėra smurtas, nes visais atvejais žiūrima, koks vaiko buvo blogas elgesys, kokios geros charakteristikos to žmogaus, kuris taip baudė vaiką, – teigė E.Žiobienė.
Dėl formuluočių ministerija ketina šią savaitę rengti mažiausiai du pasitarimus. E.Žiobienė ragintų ministeriją į projektą įrašyti tokius apibrėžimus, kokius siūlė Seimo Savižudybių prevencijos komisija ir parlamentarai Dovilė Šakalienė ir Mykolas Majauskas.
„Aš manau, kad mes turime registruotą Seimo narių – M.Majausko ir D.Šakalienės – įstatymo projektą, kuris buvo svarstytas Žmogaus teisių komitete, kuriam Teisės departamentas išsakė daug pastabų ir jis buvo ištaisytas pagal tas pastabas. Aš manau, kad tai yra projektas, kuriame akivaizdžiai atspindimas Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto parengtas projektas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pasakyta, kad bus darbo grupė, kviečiami nevyriausybininkai, o kas bus – neaišku. Ką darys ministerija – neaišku. Kuriuo keliu nueis ministerija – neaišku. Penktadienį ministras pasakė televizijos laidoje, kad jis yra už tai, kad būtų kūno bausmė išskirtos, bet koks bus projektas – matysime“, – sakė E.Žiobienė.
Nori versti iš posto
15min studijoje penktadienį viešėjusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pareiškė, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė nebegali tęsti tarnybos ir turi atsistatydinti. Pasak jos, Seimo koridoriuose jau skamba pasiūlymai E.Žiobienę atstatydinti neeilinės Seimo sesijos metu, vasarį.
„Manau, kad neeilinės sesijos metu tai galėtų būti vienas iš klausimų, jeigu Seimas matys tai esant reikalinga svarstyti. Šiuo atveju aš tikrai manau, kad tas žmogus turėjo pasakyti, kad, taip, aš esu atsakinga, nes sistema iki galo nefunkcionavo. Kažkas kažko nežinojo, kažkas kažko nepasakė. Visos galimybės buvo tą sistemą kurti. Tai yra ne pirma, man atrodo, jos kadencija, bet mes to rezultato neturime“, – sakė A.Širinskienė.
Vasario viduryje šaukiamoje neeilinėje sesijoje Seimas planuoja svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo naują redakciją. Dar ketvirtadienį socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad šio įstatymo projektas kitą savaitę turėtų būti teikiamas Vyriausybei, o Seimą pasiekti tik kovą.
Teismai vaikus mušantiems labai atlaidūs
Praėjusią savaitę mirė sunkiai sumuštas keturmetis, kuris itin sunkios būklės trečiadienio vakarą į ligoninę atgabentas iš namų Kėdainiuose. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, vaiko motina suimta septynioms paroms, patėviui skirtas trijų mėnesių suėmimas.
Pasak E.Žiobienės, šioje istorijoje kol kas neįtikėtinai skamba pasakymai, kad Vaiko teisių skyriaus raštas kito Kėdainių savivaldybės departamento net nepasiekė. Taip pat, kad vaikas buvo apklaustas netinkamai, nes net neaišku, ar vaikas buvo apklaustas.
„Vaiko teisių skyrius sako, kad apklausa buvo, teisėsauga, kad nebuvo. Kad vaikas buvo kalbinamas, akivaizdu. Ir vaikas buvo kalbinamas prie mamos, kuri šiuo atveju buvo suinteresuota bylos baigtimi. Mažų mažiausiai“, – piktinosi E.Žiobienė.
Pasak jos, vaikų klausimams valstybė apskritai skiria per mažai dėmesio, nes ekpertizių jiems tenka laukti eilėse, apklausose pirmiausia turi įrodyti, kad nemeluoja.
„Suaugusio žmogaus niekas neklausia, ar jis melavo. O vaikui reikia įrodyti, kad jis nemelavo. Jeigu jūs pažiūrėsite eilę baudžiamųjų bylų dėl kūno bausmių, ar tai yra smurtas, ar nėra smurtas, tai ne vienoje teismo byloje yra pasakyta, kad kada vaikui yra taikomos kūno bausmės – dilgėlės, įmestas, sumuštas dilgėlėmis, diržais, klūpi per naktis bažnyčioje – tokiais atvejais yra pasakoma, kad tai nėra smurtas, nes visais atvejais žiūrima, koks vaiko buvo blogas elgesys, kokios geros charakteristikos to žmogaus, kuris taip baudė vaiką. Ir viskas tvarkoj. Nėra smurto. Mes gyvename tokioje valstybėje“, – apgailestavo E.Žiobienė.
