Jis ketvirtadienį apžiūrėjo Gedimino kalno nuošliaužas ir išklausė, kas daroma gelbstint šalies simboliu tapusį piliakalnį.
„Kada kūrėsi tas kalnas, visos statybos, visi tuneliai vyko labai staigiais etapais, negalvojant apie ateitį. Todėl dabar susikūrė situacija, kai turime pasekmes šimtmečių veiklos arba neveiklumo, arba klaidingos veiklos“, – žurnalistams sakė parlamento vadovas.
„Dabar imamasi veiksmų stabilizuoti padėtį, o po to turėtų būti sukurta ilgalaikė strategija, kaip reikėtų prižiūrėti kalną šimtmečius“, – pabrėžė jis.
Prieš Kalėdas Gedimino kalnas uždarytas lankytojams, dalis ten dirbusių muziejaus darbuotojų atostogauja, dalis už minimalią algą atlieka kitus darbus. Tikimasi, kad kalną ir bokštą lankytojams bus galima vėl atverti vasario 1 dienai.
Kasmet sausio 1-ąją prie Gedimino bokšto vykstanti trispalvės pakėlimo ceremonija šiemet numatyta papėdėje, Katedros aikštėje. Ant kalno pakils tik keletas karių, kad nuleistų senąją ir pakeltų naują valstybės vėliavą.
Kartu su Seimo vadovu Gedimino kalno papėdėje apsilankiusi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson informavo, kad šiuo metu už Gedimino kalno priežiūrą atsakingas Nacionalinis muziejus kreipėsi į Civilinės saugos tarnybą, prašydamas dar kartą patikrinti situaciją, ar iš tikrųjų ta teritorija yra saugi lankytojams, darbuotojams.
„Sausio pradžioje planuojama įmontuoti geodinaminius detektorius, kurie fiksuotų operatyviai kiekvieną kalno rostverkų (po gynybine siena įrengtų betoninių juostų) pasislinkimą ir vidinius judėjimus, ir vasario pabaigoje bus tvirtinamos betoninės juostos, vadinamieji rostverkai. Tai prevencinis žingsnis“, – pasakojo ministrė.
Ji akcentavo, kad šiuo metu kalnas nėra kritinės būklės.
„Ekstremalios situacijos, kaip žinia, nėra, tai yra išpūstas burbulas, politikų sukeltas sąmyšis. Nemanau, kad yra pagrindas skelbti ypatingą situaciją, visi darbai suplanuoti ir atliekami laiku“, – tvirtino L.Ruokytė-Jonsson.
Seimo Kultūros komitetas siūlo Gedimino kalno priežiūrą iš Nacionalinio muziejaus ir Kultūros ministerijos perduoti Aplinkos ministerijai, turinčiai atitinkamos srities specialistų.
Pasak kultūros ministrės, bus sudaryta Kultūros ir Aplinkos ministerijų komisija, kuri įvertins, kas turėtų būti visai šaliai svarbaus piliakalnio šeimininkas.
„Sutarta su aplinkos ministru sudaryti darbo grupę, kuri konkrečiai spręs tą sisteminę klaidą, kuri vilkosi jau kelerius metus iš eilės. Sprendimai buvo mėtomi iš vienos institucijos į kitą, tarp ekspertų niekas negalėjo prisiimti atsakomybės ir padėti lemtingą parašą. Manau, kad tai baigsis, ir mes po Naujųjų metų pradėsime dirbti Aplinkos ir Kultūros ministerijose“, – sakė L.Ruokytė-Jonsson.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas savo ruožtu teigė, kad kalno nuošliaužas lemia ne tik žmogaus veikla, bet ir natūralūs gamtos procesai.
„Kitas dalykas yra natūrali kalno sandara. Viršutinė dalis yra smėlis, apie 20 metrų, tada eina toks stabilus moreninis molis ir tada – vėl smėlis. Du nestabilūs gruntai ir viduryje stabilumas. Gali būti, kad per smėlį vanduo skverbiasi gilyn, atsimuša į vandeniui nelaidų sluoksnį ir išstumia vandens srautus į išorę, tai gali būti viena iš priežasčių, – dėstė ministras. – Toliau reikėtų svarstyti, kaip maksimaliai pridengti vandeniui laidų sluoksnį, kad būtų jis nukreipiamas į vamzdžius, ir gal tai ir bus galimybė kalno griūtį sustabdyti.“
Jis taip pat pripažino, kad Gedimino kalnui kenkia intensyvus eismas jo papėdėje.
„Yra didžiulė vibracija, didžiulis eismas Vrublevskio gatve, Arsenalo gatve. Įsivaizduoju, kad miestui tą išspręsti yra labai nelengva, bet užuot darę viešuosius ryšius, ramiai pasėdėtų ir pagalvotų, kur galima tą eismą nukreipti kita linkme. (...) Jeigu važiuoja sunkesnės mašinos arba troleibusas, pilnas keleivių, muziejuje skamba stiklai, jeigu jie eksponuojami vienas šalia kito“, – pritarė ir Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.
Sostinės centre esančio Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po šių metų vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T.Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Ant daugiau kaip 40 metrų aukščio Gedimino kalno stūkso Vilniaus aukštutinės pilies liekanos. Istorikų bei archeologų duomenimis, pirmoji medinė pilis čia galėjo būti pastatyta XIII amžiaus pabaigoje – XIV amžiaus pradžioje. Jai sudegus, XV amžiaus pradžioje, valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, pastatyta mūrinė pilis, kurios liekanos išliko iki šiol.
