Seimo pirmininko V.Pranckiečio ir Šiaulių bendruomenės susitikimas buvo itin „valstietiškas“ ir priminė priešrinkiminę agitaciją.
Seimo pirmininką lydėjo trys Seimo nariai „valstiečiai“: Stasys Tumėnas, Rima Baškienė, Arūnas Gumuliauskas.
Seimo pirmininkas antradienio vakaro diskusiją pradėjo nuo tikinimų, jog jokio skilimo nėra – nei koalicijoje, nei partijoje.
Tačiau ši tema tuo ir užsibaigė – pasirodo, kad Šiaulių regione tai niekam neįdomu. Teko pereiti prie Šiaulių universiteto klausimų. Veiksmas universiteto bibliotekoje, todėl natūralu, jog daugiausia susirinko akademinė bendruomenė. Kaip vėliau paaiškėjo – susirūpinusi dėl darbo vietų.
Kodėl pirmininkas atvyko į Šiaulius? „Tai jau mano gal dvidešimtas susitikimas su bendruomenėmis. Praėjusią savaitę pamatėme, kad yra laisvoka diena“, – neklausiamas atsakė vizito priežastį Seimo galva.
Kas yra regionas? Meškuičiai, Šiauliai ar Lietuva?
Didžioji diskusijos dalis buvo skirta vis labiau merdėjančiam Šiaulių universitetui. Ilgametis ŠU darbuotojas Juozas Pabrėža priminė, kad Latvija kiekviename savo regione turi po regioninį universitetą, reikia ir mums tokių – kito kelio išjudinti regionus nėra. Plojimai.
„Gera būti madingu kalbėtoju“, – nutildė visus Seimo pirmininkas ir kreipėsi į rektorių Donatą Jurgaitį, kuris vienišas sėdėjo pirmoje eilėje.
Šiaulių universitetas per 20 metų padarė tiek, kad jau reikia ką nors pradėti daryti.
Kiek šiais mokslo metais įstojo į Šiaulių universitetą? 670 studentų. Seimo pirmininkas palygino su savo patirtimi – į LŽŪU fakultetą, kuriam jis anksčiau vadovavo, rudenį įstojo per 280. Skaičiai kalba už save.
Seimo pirmininkas pabrėžė, kad universitetų jungimas turi labai svarbų tikslą – ruošti tuos specialistus, kurių Lietuvai iš tiesų reikia, o ne konkuruoti tarpusavyje panašiomis studijų programomis.
„Kuriame nacionalinį arba Lietuvos universitetą. O gal tai būtų Vilniaus universiteto filialas? Negali sporto ar pedagogų universitetas gyvuoti atskirai. Šitaip visi vienodai einame žemyn“, – tikino V.Pranckietis.
Užėjus kalbai apie regioninį universitetą, Seimo pirmininkas siūlė pamąstyti – kas yra regionas – Meškuičiai, Šiauliai ar visa Lietuva: „Dėl regioninio universiteto išlikimo galime tartis kiek tik norime, bet Šiaulių universitetas per 20 metų padarė tiek, kad jau reikia ką nors pradėti daryti.“
Kalba apie Lietuvą, o mintyse – šilta kėdė?
Svečias akcentavo, kad su dabartine aukštojo mokslo sistema priruošiame labai daug protingų žmonių, kuriems užtenka proto emigruoti. 70 procentų abiturientų turi pajėgumų studijuoti, o studijuoja daugiau.
Priruošiame labai daug protingų žmonių, kuriems užtenka proto emigruoti.
„Turi būti padarytas profesijų žemėlapis. Turime ruošti tuos specialistus, kurių mums reikia, nedubliuoti programų. Mums nereikia 24 vadybos programų“, – aiškino V.Pranckietis.
Pagrindinis klausimas, kurį kėlė universiteto bendruomenė, – kas bus su dėstytojais, kurie šiai ugdymo įstaigai atidavė ne po vieną dešimtmetį?
Susirinkusieji „spaudė“ Seimo pirmininką – tikėjosi, kad jis, būdamas akademinės bendruomenės nariu, suvoks aukštojo mokslo situaciją. „Jūs jau pakeitėte toną“, – kaltino ŠU atstovai, kurie vėliau dėkojo už išklausymą.
„Tą patį pasakyčiau savo rektoriui. Ar kalbėsime apie darbo vietas? Kiekvienas kovosime už savo kėdę? Aš iš rektorių išgirdau tą patį, ką ir urėdų. Studijos turi atitikti poreikius. Jei jūs turėsite savarankišką universitetą – jis numirs natūraliai“, – užtikrintai atkirto Seimo pirmininkas.
Svečias paaiškino, kad turi atsirasti trišalės sutartys tarp studento, universiteto ir darbdavio. Taip užtikrinamas ne tik studijų finansavimas, bet yra didesnė garantija, kad jaunuolis neskubės emigruoti. Jis turės garantuotą darbo vietą ir ramybę dėl ateities.
V.Pranckietis siūlo naudotis smegenimis
Dėstytojai priekaištavo, kad Seimo pirmininkas savo pamokslus drąsiai išsako, nes jis turi šiltą darbo kėdę. Seimo pirmininkas prisiminė, jog, dirbdamas dėstytoju, dirbdavo ir kitus darbus.
Aš, būdamas dėstytoju, turėjau dirbti taksistu ir genėti sodus. Jeigu man reikia uždirbti daugiau nei dėstytojui duoda, aš turiu tam smegenis.
„Į ką perkvalifikuoti istoriką? Į agronomą? Visi keliai yra atviri, o sovietiniai laikai negrįš – žmogaus iniciatyvos irgi reikės.
Aš, būdamas dėstytoju, turėjau dirbti taksistu ir genėti sodus. Jeigu man reikia uždirbti daugiau nei dėstytojui duoda, aš turiu tam smegenis. Ir man pavyko“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Šiaulių universiteto bendruomenės narys istorikas ir Seimo narys „valstietis“ A.Gumuliauskas šioje vietoje pajuto pareigą įsikišti į diskusiją: „Jei aš sėdėčiau jūsų vietoje, tai irgi taip pat galvočiau. Bet kai įsigilini...“
Seimo nario žodžius palydėjo juokas. A.Gumuliauskas dabar sėdi visai kitoje barikadų pusėje su visai kitokiomis finansinėmis garantijomis. Apibendrindamas situaciją Seimo narys pacitavo Sovietų sąjungos lyderį Michailą Gorbačiovą, kuris režimo griūtį apibūdino posakiu „procesas pajudėjo“.
„Tik iki to „proces pašol“ (rus., „procesas pajudėjo“) dar labai toli“, – kalbėjo A.Gumuliauskas, o per salę lyg per sutrenktą avilį nuvilnijo murmesys.
