– Kitų metų biudžetas dabar turbūt bus svarbiausias darbas pradėjusiam dirbti Seimui. Ar jūs esate susipažinęs su šituo biudžetu?
– Sakyčiau, nesu susipažinęs detaliai, bet jo problematika man jau žinoma. Valstybės kontrolė pareiškė pastabas. Tos pastabos yra esminės, turėtume peržiūrėti.
– Deficitas per didelis. Ką ketinate daryti? Ar buvo apie tai kalbama?
– Pradėjus dirbti spėti aptarti viską per keturias dienas, kai formuojamos struktūros, daromi visi planai... Detaliai į biudžetą kol kas dar „neįėjome“, bet tam dabar yra formuojama vyriausybė. Vyriausybės premjeras turės tai perimti. Taip, apie tai turėsime diskutuoti.
– Ar žinote, kodėl tas deficitas yra toks išaugęs? Kokia to priežastis?
– Pagavote, negalėčiau taip jau drąsiai pasakyti.
– Tai socialinis modelis. Koks jo likimas? Tai priklausys nuo Seimo.
– Kalbame apie socialinio modelio stabdymą kažkuriam laikui. Kalbame apie tai, kad jį reikėtų atidėti iki pusės metų. Atidėti todėl, kad jis nepagrįstas biudžetu.
– Pusmečiui bus atidėtas socialinis modelis ar Darbo kodekso galiojimas?
– Darbo kodekso galiojimas.
– O pats socialinis modelis?
– Na, tai turbūt jis taip pat sąlyginai turėtų kažkiek nusikelti.
– Bet kiek konkrečiai – metams, pusmečiui?
– Turime svarstyti. Per keturias dienas negalime suformuoti visos ateities politikos.
– Jūsų partijos pirmininkas yra sakęs, kad pirmenybė suteikiama profesionalams. Kaip čia dabar išeina, kad Seimo pirmininkas – agronomas, ministru pirmininku bus kelių policininkas, Kultūros komitetui vadovaus irgi agronomas ir ūkininkas, o Sveikatos komitetui – teologijos profesorė. Gal mes tą profesionalumą kažkaip ne taip supratome?
– Turbūt kad ne taip supratote. Manau, kad ateiti į politiką kada nors yra laikas. Joje pasirodyti taip pat turėtų būti skiriama laiko. Turbūt nebūtinai reikėtų iš karto kalbėti „na, kas čia jūs tokie“.
– Ne tą noriu pasakyti. Aš nieko prieš, kad jūs užėmėte tas pareigas, bet aš tik noriu pasakyti, kad, jeigu žmogus deklaruoja, kad tik profesionalai gali dirbti atitinkamose srityse, tai tiesiog „nesueina galai“. Gal buvo paskubėta apie tuos profesionalus kalbėti?
– Manau, kad vis dėlto vyriausybė, ponas Skvernelis pasirinks asmenis, kurie ir jūsų norus tenkins. O komitetų sąranga yra truputį kitokia. Jau esu minėjęs, kad danai į komitetus kviečia kitų sričių profesionalus, kad jie galėtų tokiu „svetimu“ žvilgsniu žiūrėti į tai, kas vyksta toje srityje.
– Gerai, bet kažkodėl Kultūros komiteto pirmininkas yra ūkininkas, o jo pavaduotojas – buvęs kultūros ministras, buvęs ambasadorius prie UNESCO. Ar jums tai logiška?
– Logiška. Labai gerai, kad ambasadorius prie UNESCO [yra pavaduotojas]. Tikrai skatinau, kad jis ten atsirastų.
Jeigu jūs kalbate apie pirmininką ūkininką, tai siūlyčiau labai to žodžio vengti, nes jis seniai buvęs tame ūkyje ar ūkiuose. Jeigu jūs pažiūrėtumėte visus kitus jo darbus ir projektus, turbūt nedrįstumėte sakyti, kad tai nebuvo kultūrinė veikla. Tai projektai, kurie rodomi ir per šią [LRT] televiziją, ir per kitas televizijas.
– „Naisių“ scenarijų jūs laikote kultūrine veikla?
– O jūs nelaikote?
– Na, kai šalia matau ambasadorių prie UNESCO, tai galvoju, kad jo vykdyta veikla labiau kultūrinė.
– Tai yra jūsų nuomonė, bet, jeigu tiek metų tai yra daroma... Aš irgi nesu kultūros specialistas, tik žinau, kad ši veikla užėmė turbūt daug daugiau vietos jo gyvenime nei ūkininkavimas.
– Jums atrodo, kad tai buvo kultūrinė veikla?
– Man taip neatrodo, taip yra.
– Ar jūs esate įsitikinęs, kad Seimui toną užduosite jūs ir valdysite Seimą jūs, o ne partijos pirmininkas, kuris atrodo gana įtakingas, ryškus žmogus ir visur pareiškia savo nuomonę?
– Žinote, jau esu brandaus amžiaus žmogus. Man niekada niekas tono neuždavinėjo, visada dirbau savarankiškai ir savo reputaciją užsitarnavau savarankiškai. Man nereikia pagalbos reputacijai užtarnauti ar savo savarankiškumui užsitikrinti. Siūlau šitą klausimą „uždaryti“.
Mes neišrenkame pačių kompetentingiausių, nes lenktyniauja reklamos. Lenktyniauja ne protai, ne kompetencijos, bet reklamos – kaip save pateiksi ir pristatysi.
– Gerai, „uždarome“. Tada leiskite paklausti, kur rengiatės pirmojo vizito?
– Jeigu asmeniškai turėčiau rinktis, tai važiuočiau į artimiausią Pietų valstybę.
– Jūs pirmiausia norėtumėte važiuoti į Lenkiją?
– Taip, bet tai yra mano asmeninis noras, bet man turi pasakyti, yra protokolas, yra kas tą seka, ir sužinosime.
– Gerai, ir dar vienas klausimas. Man į rankas pateko toks vienas jūsų partijos rinkimų leidinys. Tai buvo laikraštis. Tarp ten skelbiamų kandidatų duomenų buvo nurodomas ir zodiako ženklas. Kaip manote, kiek horoskopas lemia politinę karjerą?
– Gal jūs sutiktumėte, kad rinkimuose yra daug kas plačiau leidžiama, plačiau toleruojama arba plačiau reikalinga. Yra žmonių, kurie sprendžia ir pagal zodiako ženklą. Gal kitam patiks, kad pamatys zodiako ženklą. Nenorėčiau to svarstyti. Aš tikrai nenorėčiau naudotis zodiako ženklu.
– Ne zodiako ženklas nulėmė, kad laimėjote vienmandatėje, kad tapote Seimo pirmininku, kad iš 6 vietos į 9 buvote nureitinguotas? Tai ne horoskopo valia?
– Ne, tai ne horoskopas. Bet jūs labai gerai palietėte klausimą. Manau, kad mūsų sistema labai demokratiška, bet ji nėra tobula. Mes neišrenkame pačių kompetentingiausių, nes lenktyniauja reklamos. Lenktyniauja ne protai, ne kompetencijos, bet reklamos – kaip save pateiksi ir pristatysi.
Netgi sakyčiau, kad galėtų atsirasti tokia pataisa ar prievolė – vienmandačių apygardų kandidatų privaloma vieša diskusija, kad jie ateitų ir pademonstruotų save. Dabar netgi į televiziją nori – važiuoja, nori – nevažiuoja. Tai man buvo keista. Tai – ne tik nepagarba rinkėjui, bet dar turbūt yra nenoras pademonstruoti savo asmens. Manau, kad vis dėlto turėtume rinkti labiau pasižiūrėję į asmenis, o ne į jų reklamą, tarp jų ir horoskopus.
– Kitaip sakant, rinkti turėtume už idėjas, o ne už kaklaryšius?
– Gražiai pasakėte.
