„Paaiškėjus, kad jau birželį ES gali turėti vadinamąjį Imuniteto pasą, darosi akivaizdu, kad mums nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens. Kam leisti lėšas ir kurti produktą, kuris po kelių savaičių pradėtų dubliuotis su europietiškuoju?“ – pirmadienį feisbuke iškėlė klausimą V.Čmilytė-Nielsen.
„Manau, kad šiuo metu racionaliau lėšas skirti kitoms sritims. Labiau padėti verslui, kad su „imuniteto kodu“ išvis būtų kur nueiti. Kai viešumoje jau tiek informacijos apie „išnykusias“ kavines ir restoranus. Tai ir kolegų energija geriau būtų skirta uždarytiems verslams padėti“, – pridūrė ji.
-
Vyriausybės norą įvesti galimybių pasą ir laisvinti karantiną sveikina net opozicija, bet pasigenda strategijos
-
Įvardijo, ką galima būtų nuveikti turint galimybių pasą: vis dar neaišku, kas jį gaus
-
D.Pūras apie galimybių pasus: „Yra rizika, kad tarsi kurį laiką bus dviejų rūšių žmonės“
-
I.Šimonytė nėra tikra, kad galimybių pasas nebus diskriminacinis: abejoja dėl didesnių testavimo apimčių
Tuo labiau, pasak Seimo pirmininkės, kad kuo labiau nagrinėjamas „imuniteto kodas“, tuo daugiau ir klausimų.
„Kad ir toks, kodėl neįtraukiami antikūnų testai? Juk ne visi sirgę, apie tai pranešė medikams. Kiti net nežinojo, kad sirgo COVID-19, jeigu tai buvo besimptomė forma.
Mes ir Seime turime kolegų, kurie nejautė simptomų, tačiau atlikę antikūnų testą, pamatė, kad jų turi labai daug. Taigi, yra saugūs“, – toliau dėstė ji.
Kiek vėliau žurnalistų Seime paklausta, ar tokios jos mintys neatneš įtampų koalicijoje, Seimo pirmininkė sakė, kad diskutuoti yra normalu. Politikė įsitikinusi, kad nacionalinis pasas dubliuotų žaliąjį sertifikatą.
„Šią poziciją mes aptarinėjome su Liberalų sąjūdžio kolegomis, partiniuose komitetuose. Tai yra toks pasvarstymas, abejonių sukelia šiek tiek ši idėja“, – sakė ji.
I.Šimonytė: sprendimą priimsime trečiadienį
Pirmadienį Seime apie galimybių pasą paklausta premjerė Ingrida Šimonytė sakė galimybių pasą vertinanti kaip tarpinį dokumentą iki europinio sertifikato, kurio paskirtis yra visiškai kitokia, susijusi su kelionėmis.
„Čia mes kalbame apie visiškai vidinius tikslus, kurie galėtų leisti tuo metu, kai epidemiologinė situacija dar neleidžia panaikinti karantino apribojimų dalį veiklų taikyti sąlygas, susijusias su žmonių arba paskiepijimu arba imuniteto turėjimu persirgus“, – kalbėjo premjerė.
I.Šimonytės teigimu, abu šie pasai susiję techniniu sprendimu.
Premjerė anksčiau buvo sakiusi, kad sprendimas dėl galimybių paso bus pirmadienį, tačiau dabar ji svarstė, kad daugiausiai galimybių, jog sprendimas bus trečiadienį.
„Nes šiandien turėtume jau technines detales suderinti, žinau, kad kolegos dirbo visą savaitgalį – posėdžiavo ir tų sprendimų ieškojo“, – pabrėžė ji.
Tikrai ne karvę kainuos
„Tikrai nekainuos daug (...) Tikrai ne karvę kainuos“, – paklausta apie galimybių paso kainą, kalbėjo premjerė.
A.Armonaitė: jei nebus palaikymo, nebus ir galimybių paso
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė žurnalistams Seime teigė, kad stengiamasi, jog toks pasas atsirastų greičiau, nei europinis dokumentas.
„Tikslas yra atidaryti daugiau kultūros, daugiau verslų, kurie, pavyzdžiui, viduje negali veikti, daugiau žmonių galėtų pasinaudoti asmeninėms šventėms. Tereikia ieškoti išeičių – aš tą kviečiu daryti. Aišku, jeigu palaikymo nebus, nebus ir galimybių paso“, – žurnalistams kalbėjo ministrė.
Ji teigė omenyje turinti politinį palaikymą, nes, pavyzdžiui, Danijoje toks dokumentas galioja dėl to, kad yra platus politinis sutarimas dėl jo.
„Tai reikš, kad nebus palaikymo idėjai, kuri padėtų verslui, kultūrai greičiau atsidaryti. Visokių kritinių kampų galima rasti ir matyti, bet reikia proaktyviai ieškoti išeičių. Tai aš kviečiu įsigilinti į šitą klausimą kam kyla abejonių ir daugiau koncentruotis ne į kritiką, o į pasiūlymus, kurie išvestų mus iš šios krizės“, – 15min kalbėjo ministrė.
Paklausta, kiek jis kainuos – juk V.Čmilytė-Nielsen kalba apie taupymą, A.Armonaitė atsakė, kad „galima dejuoti ir nieko nedaryti“.
„Bet aš siūlyčiau daryti“, – sakė ji.
Perklausta apie išsiskyrusias nuomones koalicijoje, ji teigė, kad galimybių paso idėja buvo aptarta jau seniai ir ji supratusi, kad palaikymas tam yra.
Dabar truputėlį staigmena.
„Dabar truputėlį staigmena“, – apie Seimo pirmininkės kalbas sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
A.Armonaitės teigimu, šią savaitę reikėtų įteisinti veiklas, kurias paliestų toks pasas. Be to, anot jos, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėtų padaryti dar keletą darbų, kurie yra „šios ministerijos jurisdikcijoje“.
„Tai ir nuo jų nusiteikimo tas priklausys“, – pabrėžė ministrė.
A.Armonaitė patikino, kad paralelinių sistemų nacionaliniam ir europiniam dokumentui kurti nereikia – anksčiau pradėjus naudoti nacionalinį pasą vėliau jį galima būtų suintegruoti su europiniu.
A.Šuksta: SAM prie dokumento rengimo prisideda tik konsultacijomis
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė spaudai Aistė Šuksta 15min pirmadienį sakė, kad galimybių paso projektą rengia Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o SAM prie jo prisideda tik konsultacijomis.
Ji neatskleidė, kokios pozicijos dėl šio paso laikosi ministras Arūnas Dulkys.
„Tai yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos produktas, mūsų ministerija yra tik patarėja šiuo atveju (...) Mūsų ministras šiuo atveju atlieka tokį patį vaidmenį kaip ir kiti ministrai“, – paklausta, kokia A.Dulkio pozicija – reikia ar nereikia šio paso, kalbėjo A.Šuksta.
Siūlo sprendimus dėl „Vaxzevria“ antros dozės
V.Čmilytė-Nielsen pirmadienį taip pat nurodė matanti būtinybę priimti sprendimų dėl skiepijimo antra „AstraZeneca“ vakcinos doze arba leisti šia vakcina pasiskiepijusiems asmenims galimybių paso privalumais naudotis jau po pirmojo skiepo.
Jeigu norime, kad „AstraZeneca“ vakcina išlaikytų „konkurencingumą“, reikia sprendimų, po kiek laiko galima gauti antrą skiepą.
„Jeigu norime, kad „AstraZeneca“ vakcina išlaikytų „konkurencingumą“, reikia sprendimų, po kiek laiko galima gauti antrą skiepą. Medicinos ekspertai kalba apie tai, kad optimalus laikas – 6–8 savaitės. Taigi, arba trumpiname iki šio termino, arba apie imuniteto kodą kalbame po pirmojo skiepo.
Kitaip turėsime dar vieną priežastį diskriminacijai. Kai jau turime „vieno skiepo“ vakciną, kitų abi dozės suskiepijamos su 3-jų savaičių pertrauka“, – komentavo Seimo pirmininkė.
„Ir tai – tik keli vis dar neatsakyti klausimai. Yra ir daugiau. Tad geriau greičiau atsakykime į šiuos klausimus ir pasiruoškime tinkamai priimti visoje ES įsigaliosiantį „Digital Green Certificate“. Į jį integruoti nacionalinius sprendimus nebus sunku“, – pažymėjo ji.
Pirmadienį Vyriausybė planuoja svarstyti iniciatyvą dėl galimybių paso.
Galimybių pasas turėtų atsirasti prieš bendrą visos Europos žaliąjį sertifikatą, ateityje planuojama šias dvi sistemas integruoti, rašo BNS.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau jau pristatė tokio paso idėją, jį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą.
Ministerijos teigimu, toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.
Anksčiau svarstyta, kad tokia galimybė galėtų atsirasti iki balandžio pabaigos.
G.Paluckui pasas – irgi bloga idėja
Seimo nary, socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia, kad galimybių paso idėja yra bloga ir tvirtina palaikantis Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen poziciją.
„Šiandien Seimo pirmininkė sukritikavo Imuniteto pasų programą, tad džiaugiuosi, kad valdančiojoje koalicijoje yra žmonių, kurie blaiviai ir logiškai vertina situaciją.
Imuniteto paso idėja yra bloga ne tik dėl to, kad ja veltui leidžiami pinigai ir kuriamos papildomos biurokratinės komplikacijos eiliniam piliečiams ir verslui. Stebint, kaip kuriama imuniteto paso logika esą pakanka vien testo, kad gautum imuniteto pasą, valstybės daro klaidą. Ji tarsi kuria saugumo jausmą tokio paso turėtojams ten, kur turi būti atsargumas ir atsakomybė“, – 15min atsiųstame komentare teigė G.Paluckas.
Jis pabrėžė, kad testai yra brangūs, jų pertekliaus nebus, taigi imuniteto pasus turėtų tik tie, kas turi pinigų.
„Galiausiai kuriama papildoma kliūtis tarp žmonių ir paslaugų. Jei imuniteto pasas reikš skirtingą prieigą prie paslaugų, ypač viešųjų, tai teisės aktai, įteisinantys tokį dokumentą, kur apibrėžiamos skirtingos piliečių teisės, būtų, tikėtina, bus antikonstituciniai. Mes turime užtikrinti kad visi norintys Lietuvoje kuo greičiau gautų vakciną, ir tuo pat metu – atsakingai ir saugiai atsiverti ir grįžti į kiek normalesnį gyvenimą“, – vertino G.Paluckas.
