„Biudžeto svarstymas ir priėmimas yra esminis kiekvieno rudens darbas, šį rudenį turime papildomą kontekstą, tai yra energetikos kainų kilimas, taigi labai svarbu planuojant priemones kitiems metams sušvelninti tą šoką“, – prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė parlamento pirmininkė.
Ji teigė, kad ypatingai svarbus karo Ukrainoje kontekste yra nacionalinio saugumo užtikrinimas, o jis apima ir žmonių saugumo užtikrinimą reaguojant „į tuos šokus ir krizes, su kuriais susiduriama didžiąja dalimi dėl Rusijos karo Ukrainoje“.
Prezidentas Gitanas Nausėda sveikindamas Seimą su prasidedančia sesija teigė, kad Lietuva su visa Europa stovi „ant vienos sudėtingiausių žiemų slenksčio“, ir du Rusijos karo prieš demokratinį pasaulį frontai, kruvinasis Ukrainoje ir energetinis Europoje, reikalauja ypač greitos reakcijos ir efektyvių sprendimų.
„Energetinė krizė, kurioje šiandien atsidūrė Europa, yra to paties Rusijos karo Ukrainoje dalis, antrasis frontas, skirtas valiai, vienybei palaužti, priversti Europą suabejoti vertybėmis ir grįžti prie „realpolitik“, – šalies vadovo sveikinimą Seimo salėje perskaitė jo patarėjas Povilas Mačiulis.
Prezidentas pažymėjo, kad valstybė privalo ištiesti pagalbos ranką gyventojams ir verslui, kaip COVID-19 pandemijos metu, išsaugodama šalies ekonomiką.
„Esu įsitikinęs, tai toks pats nacionalinio saugumo klausimas, kaip ir šalies gynybos pajėgumų stiprinimas, todėl antikrizinis energetikos planas ir 2023 metų valstybės biudžeto rengimas bus svarbiausias šios Seimo sesijos klausimas, į kurį susitelkti kviečiu ir valdančiuosius, ir opoziciją. Nuo to, kokias pagalbos priemones gyventojams ir verslui paruošime, nuo to, kaip efektyviai tos priemonės veiks, priklausys Lietuvos ateitis ne tik 2023 metais, bet ir daugelį metų į priekį“, – sakė prezidentas.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis žurnalistams sakė rudens sesiją pasitinkantis be didelio optimizmo, o valdančiuosius sakė vėluojant su sprendimais, kurie būtini kainų augimo šokui sumažinti.
„Didelio optimizmo nėra, mes matom praktiškai dvejus metus tą pačią situaciją – praktiškai vėluojam, bėgam iš paskos, todėl, matyt, tas bėgimas iš paskos bus ir šią sesiją“, – sakė S.Skvernelis.
Jis taip pat teigė, kad opozicija buvo apgauta, nes po konflikto pavasarį, kai buvo išėję posėdžiauti į atskirą salę, valdantieji žadėjo suburti darbo grupę su opozicijos atstovais Vyriausybėje, kartu ieškant išeičių krizėms įveikti, bet tai nebuvo padaryta.
„Kai buvo opozicijos sprendimai nedalyvauti posėdžiuose, o Seimo pirmininkė buvo pažadėjusi, kad visą vasarą bus stipriai dirbama Vyriausybėje su premjere dėl tų pačių priemonių, kurios aktualios, kalbame apie infliaciją, apie socialinius klausimus, energetinius klausimus, tai mus tiesiog apgavo, ir tokia politinė apgavystė, aukščiausio Seimo pareigūno, rodo, kad darbas, ko gero, nelabai bus konstruktyvus“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jis taip pat sakė negalintis pasakyti, ar demokratai palaikys Vyriausybės priemones energetikos kainų šuolio poveikiui sumažinti, nes projektai nėra parengti.
„Norint sutarti, reikia turėti, dėl ko tartis, kol kas mes nematome, dėl ko tartis, tik besiblaškymą ir kopijavimą, kas, kur, ką padarė, bet kol kas mes visi laukiame. Kai sulauksime, matysime, kokios priemonės taikomos, ir ką mes galėsime palaikyti ir ne“, – sakė opozicijos atstovas.
Seimo pirmininkė vėliau kalbėdama Seimo posėdyje teigė, kad šis politinis sezonas pareikalaus ne tik valdančiosios daugumos, bet ir visų politinių jėgų konsolidacijos.
„Karas prieš Ukrainą kartu su kitais veiksniais skatina energijos kainas, didinančias infliaciją, o ši užsuka brangstančio gyvenimo suktuką. Tai jau pajutome kiekvienas. Privalome rasti optimalių sprendimų tiek finansinėje, tiek ekonominėje, tiek socialinėje srityse. Tam reikia ne tik valdančiosios daugumos, bet visų politinių jėgų konsolidacijos“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Ji taip pat sakė besitikinti, kad politinio konsensuso paieška įgyvendinant objektyviai būtinus, bet kartu ir atsakingus, nestumiančius valstybės į naujus pavojus, sprendimus parlamente išliks visų prioritetu.
Seimo pirmininkė taip pat sakė, kad greit prasidėsianti savivaldos rikimų kampanija bus pagundų „žaisti populizmo korta“, ir ragino jam nepasiduoti.
„Tai pavojingas žaidimas, kuris šiandien kai kam gali pasirodyti nepralošiamas. Reali atsvara populistinei kritikai – racionalūs argumentai, efektyvūs sprendimai ir įtikinamas jų pristatymas plačiajai visuomenei. Tai nelengvas kelias, bet vienintelis įmanomas. Jei populizmas laimės, galų gale pralošime mes visi“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad besitęsiantis Rusijos karas Ukrainoje ir dėl to kylantys iššūkiai bus svarbiausia šių metų rudens sesijos darbotvarkės dalis.
„Gynybos nuo egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei, jos demokratinei sanklodai ir mūsų gyvenimo būdui keliančiam Rusijos karui prieš Ukrainą tąsa bus svarbiausia šių metų rudens sesijos darbotvarkės dalis“, – Seime teigė premjerė.
Pasak jos, Vyriausybė iš viso pateiks 96 įstatymų projektų paketus – mažiausiai per šią kadenciją.
„Tokiu būdu bandome įsivertinti ankstesnes kadencijas, kai nemaža dalis Vyriausybės pateiktų projektų nebuvo priimama taip, kaip numatyta, o dalies Vyriausybė nespėjo pateikti suplanuotu laiku“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Premjerės teigimu, sprendimai, kurie svarbūs 2023 metams, bus teikiami kartu su kitų metų biudžeto projektu, išskyrus tuos, kurie siejami su artėjančiu šildymo sezonu. Kitą savaitę Vyriausybė žada pateikti įstatymo pakeitimus dėl pridėtinės vertės mokesčio kompensavimo dar dviem šildymo sezonams. Taip pat bus teikiami siūlymai dėl mazuto naudojimo šildymui.
Anot I. Šimonytės, Seimo rudens sesijos darbų programoje bus siūlomos ilgalaikio projektavimo programos, bus teikiami dokumentai, kurie įgyvendinsi liepos mėnesį pasirašytą partijų susitarimą dėl Lietuvos nacionalinio saugumo sustiprinimo, taip pat bus pateiktas ilgalaikių valstybinių saugumo programų rengimo planas.
Per rudens sesiją tikimasi priimti įstatymus dėl ekstremalių situacijų ir krizių valdymo teisinio reglamentavimo tobulinimo, taip pat bus teikiamas valstybės tarnybos pertvarkos paketas.
„Politikų teisėjų, kitų pareigūnų atlyginimai turi koreliuoti su bendru valstybės tarnybos atlyginimų lygiu ir tai, kad valstybės tarnybos atlyginimai yra nekonkurencingi, neleidžia valstybės institucijoms pasitelkti specifinės kompetencijos specialistų, kurie yra itin gerai apmokami privačioje rinkoje“, – sakė premjerė.
Anot jos, Seimui bus teikiamas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimą dėl lankstesnio savivaldybių skolinimosi, Vyriausybė taip pat planuoja pateikti Miškų, Šilumos ūkio įstatymų pakeitimus.
Seimas šeštadienį pradėjo eilinę rudens sesiją, kuri truks iki gruodžio 23 dienos. Seimo rudens sesijos darbų programoje įrašyti 473 teisės aktų projektai be lydimųjų, teikiami prezidento G.Nausėdos, Vyriausybės, Seimo komitetų, frakcijų ir Seimo narių. Per sesiją planuoja surengti daugiau nei 45 Seimo posėdžius.
