Pasak jos, Lietuvos banko Valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atsižvelgė į tokią nuomonę ir ne šiaip atkalbinėjo Lietuvos Seimą nuo planų kurti laikinąją komisiją „Snoro“ bankroto aplinkybėms tirti.
I.Degutienė priminė Seimui, kad banko valdybos pirmininkas frakcijų seniūnams papasakojo, kokia sudėtinga finansinė situacija kilo Latvijoje po „Krajbanko“, kurio pagrindinis savininkas buvo tas pats „Snoro“ savininkas Antonovas, bankroto.
„Po „Krajbanko“ bankroto, po neatsakingų politikų pareiškimų ir organizuotai paskleistų gandų prieš švedišką banką, Latvijoje buvo kilusi panika ir gyventojai masiškai puolė iš jo atsiiminėti indėlius: per tris dienas iš jo buvo pasiimta 10 proc. indėlių. Švedų nuomone, dezinformacija paskleista iš Rusijos pusės“, – pareiškė Seimo pirmininkė.
Primename, kad praėjusių metų pabaigoje Latvijoje pasklido gandai, kad „Swedbank“ yra ant bankroto ribos. Dezinformačiose žinutėse buvo skelbiama, kad tariamai Švedijoje ir Estijoje banko vadovai areštuoti, pinigų atsiimti nebegalima. Pastebima, kad žinutės pirmiausia papilto tarp rusakalbių Latvijos gyventojų. Dėl šio įvykio Latvijos saugumo policija pradėjo kriminalinį tyrimą.
