Duodama interviu BNS populiariausia valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politikė prisipažino sprendžianti dilemą, ar dalyvauti spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Kita vertus, ji teigia besididžiuojanti, kad tapo pirmąja Seimo pirmininke Lietuvos istorijoje ir darbais, kuriuos padarė šis kadenciją baigiantis parlamentas.
– Kokią prognozuojate šią pavasario sesiją, kuri prasidės jau šį šeštadienį?
– Nors pavasaris dar tik įsibėgėja, už lango dar pakankamai vėsu, tačiau planuoju, kad pavasario sesija bus karšta ir kaip niekada sudėtinga. Yra dvi priežastys – tai priešrinkiminis periodas ir antra, laukia svarbūs energetikos projektai. Čia reikės ir bendro darbo, ir susitelkimo, ir supratimo, kadangi šitie energetiniai projektai yra nevienadieniai.
Bus turbūt ir karštų diskusijų, ir karštų pasisakymų. Bet per susitikimą su prezidente kaip tik paprašiau, kad prezidentė ir būtų ta telkianti jėga tiek opozicijai, tiek šiandieninei valdančiajai daugumai sprendžiant visus energetinius klausimus.
Seimui reikės apsispręsti dėl Visagino atominės elektrinės koncesijos sutarties, Energetikos strategijos, Elektros energetikos, Dujų, Gamtinių dujų įstatymų, turbūt dar bus apsisprendimas dėl suskystintų dujų terminalo.
Dar viena iš svarbių sričių – tai Konstitucinio Teismo (KT) nutarimai, pagal kuriuos turime keisti įstatymus. Turbūt didžiausio atgarsio sulaukė Mokslo ir studijų įstatymas, Seimo valdyba buvo sudariusi darbo grupę, kuri parengė jau pagal KT išaiškinimą projektą. Artimiausią savaitę mes jį teiksime plenariniame posėdyje, kad galėtume priimti kuo greičiau, kad rudenį vyktų realūs darbai, kad abiturientai žinotų naująją tvarką.
Aišku, prioritetai, kur reikės ilgalaikio pozityvaus matymo ir visuotinio sutarimo priimant, – tai Pensijų reformos įstatymas dėl antrosios pakopos pensijų draudimo.
– Pernai tvirtinant šių metų biudžetą daug aistrų kėlė vadinamieji prabangos mokesčiai. Iki pavasario atidėtas automobilių, indėlių palūkanų apmokestinimas. Ar šie projektai yra pavasario darbų programoje?
– Vadinamieji prabangos mokesčiai kai kurie registruoti, kai kurie ne. Man sunku pasakyti, kodėl. Iš viso registruota per 1000 įstatymų projektų.
Sunku pasakyti, ar jie išvis bus. Koalicijoje tokio pokalbio nebuvo. Galbūt tokie kasdieniai politikos gyvenimo purslai, kurie buvo, plius netikėtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNNT) vadovų atleidimas gal tai paliko užmarštyje.
Seimui reikės apsispręsti dėl Visagino atominės elektrinės koncesijos sutarties, Energetikos strategijos, Elektros energetikos, Dujų, Gamtinių dujų įstatymų
– Prieš kadencijos pabaigą turėsite teikti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko kandidatūrą. Ar jau galvojote apie tai, ar, Jūsų manymu, reikia keisti VRK vadovą?
– Su niekuo dar nesitariau, bet asmeniškai jau galvoju nuo rudens. Todėl, kad artėjant rinkimams atsiranda ir nauji iššūkiai VRK darbe. Pavasario sesijoje registruota nemažai įstatymų pataisų, įvedant elektroninį balsavimą.
Pagaliau patys dažnai kritikuojame ir kalbame apie pažeidimus, kai nesulaukiame jokios VRK reakcijos, ji jokių veiksmų nedaro, teisėsaugos institucijoms palieka. Matyt, pokyčiams savaime ateina laikas.
– Kokią įtaką, Jūsų požiūriu, Seimo darbui turės artėjantys rinkimai, dar nenurimusios aistros dėl FNTT vadovų atleidimo, ypač balsuojant dėl su energetika susijusių projektų?
– Neturės. Čia reikia bendro visų politinių jėgų sutarimo priimant energetinius projektus. Jeigu įsivaizduojame, kad energetinių įstatymų priėmimas yra tik valdančiosios daugumos reikalas, geriau jų išvis nepriiminėti. Todėl, kad nežinai, kaip bus po rinkimų, kas bus valdančioji koalicija, kaip politinės jėgos pasiskirstys.
Tai yra ilgalaikiai projektai, kurie numato mūsų valstybės gyvenimą 10, 20, 30 metų į priekį. Jeigu dabar padedame pamatus, jie turi būti tvirti, o nepastatyti ant vienos ar dviejų plytų, tai yra vieno, dviejų ar trijų balsų persvara priimti įstatymų projektai.
Prisiminkite, kaip buvo anoje kadencijoje su LEO – įstatymai buvo priimti, atėjo kita koalicija ir panaikino. Buvo padaryti tam tikri nuostoliai valstybei. Tokiais dalykais žaisti negalima.
Dėl to sakiau ir galiu pakartoti: nematau jokios problemos dėl iškilusių šiandieninių problemų valdančiojoje koalicijoje, ji gali likti ir mažumoje. Bet energetinių projektų sprendimų priėmime turi dalyvauti visi.
Dėl to ir paprašiau prezidentės, kad ji būtų tas politinių jėgų telkėjas, čia neužteks manęs kaip Seimo pirmininkės telkimo, nes vis tiek artėja rinkimai, aš priklausau vienai iš partijų ir gali į mane žiūrėti kaip į valdančiosios koalicijos žmogų, kuris kažką ne taip siūlo. Šiuo atveju reikia neutralaus žmogaus.
– Kaip manote, ar Prezidentūros ir Seimo santykių gerokai neatšaldys praėjusią savaitę priimtos Antikorupcijos komisijos išvados, kuriose ir apie prezidentę iškelta abejonė, kad ji galėjo pažeisti Konstituciją?
– Nemačiau tokių, sakykime, apraiškų nei santykiuose su Prezidentūra, nei su prezidente. Tai normalus politinis procesas. Jeigu mes Seimą įsivaizduojame tik kaip įstatymus štampuojantį fabrikėlį, tai čia yra klaidinga pozicija, mums reikia visiems tobulėti ir pakeisti požiūrį į Seimą ir dar kartą paskaityti Konstituciją.
Antikorupcijos komisijos atliktas tyrimas, parlamentinės kontrolės tyrimas buvo sprendžiamas vienu aspektu – ar teisėtai, ar neteisėtai, kodėl atleisti FNTT vadovai. Ieškant to atsakymo lygiagrečiai užkliuvo kiti dalykai, kitos institucijos, iš kurių norima gauti tam tikrus atsakymus. Juk gyvename laisvoje demokratinėje valstybėje, jeigu atliekant parlamentinę kontrolę kilo klausimai, į kuriuos turi atsakyti mūsų valstybės vadovas, mūsų valstybės vadovas normaliai į tai ir žiūri.
Mes gi ne Lukašenkos valstybėje gyvename. Jeigu ten kas nors užklaustų, turbūt jau kitą dieną būtų uždarytas į kambarį be langų.
Manau, kad čia viskas yra visiškai normalu. Gal mes kartais patys šiek tiek bandome dramatizuoti dalykus, kurių visiškai nereikia dramatizuoti. Ir, atleiskite, kad dabar tai pasakysiu, bet man skaudu, kelia nerimą, kad net ir mūsų žiniasklaidos požiūris į procesus, kurie vyksta valstybėje, ne visai yra adekvatus.
Kartais matau, kad daugiau norima dirbtinai sukurti kokią nors politinę intrigą ir paskui ją eskaluoti kiekvieną dieną. Aš suprantu žiniasklaidos vaidmenį kitaip. Gal aš neteisi? Suprantu, kad žiniasklaida pirmiausia yra žinių ir informacijos skleidėja, turi būti skleidžiamos visokios žinios. Politikas turi vienintelį įrankį – žiniasklaidą, per kurį gali skleisti informaciją apie įstatymus, Vyriausybės nutarimus.
Nesakau, kad visi turi vienodai kalbėti. Pirmiausia, manau, turi būti teisingos informacijos sklaida žiniasklaidoje, o gyventojas jau pats sugebės interpretuoti ir įvertinti informaciją, kurią gavo.
– Kiek procentų duotumėte Permainų koalicijai, kad ji dabartinėje sudėtyje sulauks kadencijos pabaigos?
– Nesu Lietuvos didžioji ragana, burtais neužsiimu, nelabai galiu prognozuoti, bet manau, kad viskas čia bus gerai. Turiu vilties, kad koalicija baigs kadenciją, išmintis turi nugalėti.
Manau, dėl visko galima susitarti, tik reikia gerų norų, išminties ir pragmatiško mąstymo.
Per 20 Nepriklausomybės metų būtent šios kadencijos Seimo metu išgirdome, kad yra tokia institucija kaip Viešųjų pirkimų tarnyba
– Praėjusią savaitę prabilote, kad esate nusivylusi politika ir net svarstote, ar joje liksite. Kas lemtų Jūsų apsisprendimą pasitraukti iš politikos?
– Tie visi skandalai, intrigos, kur nė lašo nėra tiesos, mane labai žeidžia pirmiausia kaip žmogų, ne kaip politiką. Politikas gali sieną pasistatyti ir buku veidu nereaguoti. Bet kai matai visumą ir tada savęs klausi: ką čia veiki, kam tu čia reikalinga. Susvyruoja žemė po kojomis, tarytum nebeturi jokio instrumento, matydamas tą blogį, su juo kovoti.
Pagalvoji, jeigu nieko negaliu prisidėti prie mūsų valstybės kitokios raidos, kitokio valstybės gyvenimo, pasijunti kaip niekam nereikalingas balastas. Natūralu, kad kyla minčių, ar ne geriau pasitraukti laiku, turėti ramius nervus, ramią galvą ir išeiti į užtarnautą poilsį.
Bet yra ir kitas vidinis balsas, kuris sako, kad su sunkumais reikia kovoti.
Tai tikrai nebuvo mano galutinis pasakymas arba galutinis taškas padėtas. Manau, kad taip, kaip aš mąstančių, yra daugiau, tik žmonės nedrįsta to pasakyti.
Mane patarėjai bara, kad per daug šneku, gal per daug atvirai, paskui gaunu bumerangu atgal. Bet, matyt, esu per daug vyresnio amžiaus, kad galėčiau iš esmės pasikeisti.
– Neseniai paskelbtas Jūsų vyro interviu, prieš tai buvusi istorija su sūnaus firmos sąskaita banke „Snoras“ parodė, kad politiniai procesai palietė ir Jūsų šeimą. Tai, kad užkliudyta šeima, kiek turi įtakos Jūsų politiniams sprendimams, veiksmams?
– Šeima man yra didžiausia vertybė. Kada muša mane asmeniškai, man ne taip skaudu. Bet kada muša ir dar neteisingai, šmeižikiškai ir melagingai man artimiausius ir svarbiausius žmones, be abejo, man skauda gerokai daugiau. Tas šmeižtas, tas purvas mane irgi tas labai palietė kaip žmogų, gal dėl to ir buvo reakcija iš karto.
Kaip visada su šeima tariausi, kai atėjau į politiką, užėmiau vienokį ar kitokį postą, taip ir jeigu galutinai apsispręsiu išeiti iš politikos, būsiu pasitarusi su savo šeimos nariais.
– Baigiasi šio Seimo kadencija. Kurie jo priimti įstatymai, sprendimai, Jums atrodo, esminiai? Ką prisiminsite, pagalvojusi apie šį Seimą?
– Natūralu, kad aš asmeniškai prisiminsiu, jog tai buvo kadencija, kai buvau pirmoji Lietuvos istorijoje Seimo pirmininkė.
Kita vertus, šį Seimą prisiminsiu kaip nuolatinės įtampos Seimą, nuolatinį laviravimą tarp valdančiosios koalicijos ir opozicijos.
Kai 2008 metais atėjome po rinkimų gerai nusiteikę, paaiškėjo, kad nėra ryškios stiprios koalicijos, teko labai dideli iššūkiai, juk atėjome į krizinę valstybę.
Pradėjus Seimui darbą JAV finansų analitikai Baltijos valstybėms prognozavo, kad didžiausią ekonomikos depresiją patirs Lietuva. Baigiantis kadencijai tie patys Amerikos ir Europos analitikai pagal finansų kilimą sako, kad Lietuva yra antra Europoje ir Lietuva yra pavyzdys kitoms Europos valstybėms. Ji susitvarkė pati, be Tarptautinio valiutos fondo pagalbos.
Aišku, iš krizės išėjome šiek tiek aplamdyti, dar yra nepadarytų darbų. Kartu su Lietuvos žmonėmis padarėme labai nepopuliarių žingsnių, bet vos atsigavus labiausiai pažeidžiamoms grupės pensijos grąžintos į prieškrizinį laikotarpį.
Per 20 Nepriklausomybės metų būtent šios kadencijos Seimo metu išgirdome, kad yra tokia institucija kaip Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri nebijojo inspektuoti ne tik Vyriausybės institucijų, pačios Vyriausybės, bet ir Seimo.
Išgirdome apie tokią instituciją kaip FNTT, pagaliau išdrįsta paleisti neliečiamuosius Gariūnus ir kitas sritis, kurios susijusios net buvo su valdančiosios koalicijos politikais. Kova su korupcija buvo mūsų prioritetas.
Kalbant apie neigiamus aspektus – šiame Seime buvo pašalintas vienas Seimo narys, panaikintas jo mandatas.
Gyvenimas lėmė, kad Nepriklausomybės 20-metį valstybė minėjo, kai aš buvau Seimo pirmininkė. Jaučiau tokią atsakomybę, kurios negaliu net žodžiai išsakyti – kaip suorganizuoti, kad ši šventė liktų istorijoje, kaip tikras Nepriklausomybės 20-metis. Lygiai taip pat išpuolė Sausio 13 -osios dvidešimtmetis. Irgi buvo moralinė atsakomybė, kaip parodyti jaunimui, jog gerbiame, prisimename laisvės gynėjus. Man tai buvo labai dideli asmeniniai iššūkiai.
Didžiuojuosi įsteigta Nepriklausomybės stipendija ir Laisvės premija.
Kita vertus, Seimas turbūt niekada nebuvo tokia atvira institucija kaip dabar. Visi mūsų parlamentarų veiksmai, pradedant nuo to, kaip lankomi posėdžiai, ką jie veikia posėdžių metu, kiek praleista, matomi.
Išskaidrinome savo parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Pirmieji pirkimai, kurie buvo protu nesuvokiami, bet tai buvo vieša, visuomenė žinojo. Ir patys išmokome daugiau drausmės, kad biudžeto pinigai turi būti racionaliai, atsakingai, atskaitingai naudojami.
Turiu vilties, kad galutinį tašką gerinant parlamentinę veiklą, apsivalant padarysime priėmę Seimo narių veiklos garantijų įstatymą. Kad atėjęs naujas Seimas, nebesusidurtų su nemalonumais, kokių mes patyrėme, atėję 2008 metais.
