Vyriausybės siūlymą skelbti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija antradienį Seimo pirmininkė aptarė su Seimo frakcijų seniūnais.
Jie esminių pastabų dėl to esą neišsakė.
„Viliuosi, kad seniūnai ir visi Seimo nariai, nepriklausomai nuo to, kokiai frakcijai priklauso, supranta, kokia sudėtinga dabar yra situacija prie Lenkijos sienos ir puikiai supranta, jog ir mes turime būti pasirengę įvairiems scenarijams. Ir remiantis tuo, ir yra teikiamas siūlymas skelbti nepaprastąją padėtį“, – po susitikimo žurnalistams komentavo V.Čmilytė-Nielsen.
Nutarimo projektą dėl nepaprastosios padėties įvedimo Seime planuojama svarstyti antradienį apie 15 ar 16 val.
„Su frakcijų seniūnais sutarėme, kad jie peržvelgs projektą, kurį jiems pristačiau, kuris parengtas pagal Vyriausybės kreipimąsi.
Planas būtų laikytis to sprendimo, kuris buvo priimtas ryte per seniūnų sueigą, taigi šiandieną popietinėje darbotvarkėje turėti nutarimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo ir tikiuosi jį ir priimti“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
A.Norkienė: manau, privalome pritarti
Antradienį ryte opozicinių „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas skeptiškai kalbėjo apie nepaprastosios padėties įvedimą pasienyje – esą neaišku, ką toks režimas pakeistų.
Tačiau „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė nurodė, jog toks režimas reikalingas.
„Jeigu nepaprastoji padėtis, ji turi atitikti tam tikras sąlygas. Tas ruožas yra tik 5 km pasienio ir plius 5 km. Tai čia yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos noras ir, aš manau, tai svarbiausia.
Jeigu pareigūnai mano, jog siekiant užtikrinti saugumą mūsų Lietuvos Respublikos gyventojų tai yra būtina sąlyga, aš manau, kad tam mes privalome pritarti“, – žurnalistams komentavo politikė.
Apie nepaprastosios padėties įvedimą ji teigė dar kalbėsianti su kolegomis frakcijoje:
„Dabar bus diskusija frakcijoje, bet aš asmeniškai manau, kad turime žiūrėti taip, kaip sako pareigūnai. Jie dirba ten, ir manau, kad jie geriausiai žino.“
V.Fiodorovas: turime būti pasiruošę
Opozicinė „darbiečių“ frakcija, pasak jos seniūno Viktoro Fiodorovo, pritars nepaprastosios padėties įvedimui.
„Pasienio ruožas 5 km ir plius 5 km – mus tai tenkina., turim būti pasiruošę. Matydami situaciją Lenkijoje, turime būti pasiruošę, kad nesuvėluotume. Svarbiausia yra Lietuvos gyventojų saugumas, o kad kažkiek tai Lietuvos piliečių palies, tai faktas“, – kalbėjo politikas.
Dar antradienį ryte pritarimą nepaprastosios padėties įvedimui Baltarusijos pasienyje išreiškė opozicijoje veikiantys socialdemokratai, Regionų frakcija, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.
Pirmadienį Vyriausybė pasiūlė įvesti nepaprastąją padėtį Lietuvos pasienyje su Baltarusija dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo turės priimti Seimas, tai daroma ypatingos skubos tvarka.
Be judėjimo ribojimų ir ryšio blokavimo migrantų apgyvendinimo vietose, nepaprastosios padėties režimas taip pat leistų naudoti valstybės rezervo lėšas krizei spręsti, rašo BNS.
Judėjimo ribojimai, daiktų patikra
Be kita ko, išliktų sustiprinta sienos apsauga, o nepaprastosios padėties teritorijoje būtų ribojamas transporto priemonių judėjimas be pasieniečių leidimo, galiotų draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus gyventojus, taip pat turinčiuosius nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.
Tarnybos galėtų tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.
