„Seimo vadovybėje rytoj, valdybos metu, aptarsime sprendimus dėl ribojimo patekimo į Seimą tais atvejais, kai yra tam tikros nenumatytos aplinkybės, nes vakar susidūrėme su situacija, kai keli seimo nariai išrašinėjo leidimus ir iš esmės neprisiėmė atsakomybės už tuos Seimo lankytojus, kuriuos įleido“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, antradienį keli Seimo nariai išrašė iki 70 vienkartinių leidimų į Seimą mitingo prieš Vyriausybės planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems nuo koronaviruso dalyviams.
„Mano žiniomis, buvo išrašyta iki 70 leidimų, posėdžio metu žmonės vaikščiojo po koridorius, filmavo Seimo narių padėjėjus, laukė vienų ar kitų Seimo narių ar ministrų „rimtiems pokalbiams“ ar panašiai, mano akimis, tai trikdė darbą“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
„Svarstysime įvesti tam tikrą protingą skaičių vienkartinių leidimų. Deja, tokie sprendimai svarstomi vien dėl to, kad piktnaudžiaujama ta teise. Jei mes galėtume pasikliauti kiekvieno Seimo nario atsakingumu, nereikėtų tokių sprendimų“, – pažymėjo parlamento vadovė.
Ji patvirtino, kad šiuo metu Seimo narys gali išrašyti neribotą skaičių leidimų, o galėtų būti svarstoma apriboti iki dešimties.
Kalbėdama apie protestuotojus įleidusių Seimo narių atsakomybę ji atkreipė dėmesį, kad „žaidimas baimėmis, kurstymas emocijų apsisuka prieš pačius politikus, kurie ir kursto emocijas“.
„Kiek girdėjau, vakar pats Mindaugas Puidokas išvykti saugiai nebegalėjo iš Seimo rūmų ir prašė pagalbos“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Apie 5 tūkst. žmonių antradienį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.
Seimo nariai iš rūmų galėjo išeiti, tačiau juos tuoj pat apsupdavo protestuotojai ir imdavo reikšti savo pasipiktinimą, užgauliodavo, dalis sulaukė grasinimų, bet išvykti iš Seimo automobiliu iš pradžių buvo neįmanoma. Iš vidinio Seimo kiemo nepavyko išvažiuoti ir protesto dalyviams paramą išsakiusiam M.Puidokui.
V.Čmilytė-Nielsen: žinia apie ribojimus paskelbta per anksti, sukėlė susierzinimą
Žinia apie planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems paskelbta per anksti ir dėl to sukėlė žmonių susierzinimą, sako Seimo pirmininkė.
„Mano vertinimu, žinia apie ribojimus visus galbūt buvo pernelyg anksti išleista, todėl ji sukėlė susierzinimą. Kita vertus, mes turime ruoštis rudens sezonui ir neišvengsime pasirinkimo tarp dviejų dalykų: griežto karantino absoliučiai visiems arba karantino tiems, kurie nepasiskiepijo“, – trečiadienį LRT radijui sakė Seimo pirmininkė.
Pasak jos, pasirinktas teisingas kelias daugiau laisvių suteikti pasiskiepijusiems, tačiau parlamento pirmininkė tvirtino nepalaikanti kai kurių planuotų suvaržymų, kurių vėliau atsisakyta.
„Ribojimai lankytis gydymo įstaigose ar naudotis viešuoju transportu visgi nebuvo patvirtinti ir jų atsisakyta. Tai buvo diskusinis objektas“, – kalbėjo ji.
Ribojimai lankytis gydymo įstaigose ar naudotis viešuoju transportu visgi nebuvo patvirtinti ir jų atsisakyta.
„Aš manau, kad sveikatos paslaugos ir viešasis transportas turėtų būti užtikrinti visiems tol, kol tokia galimybė apskritai egzistuoja ir mes neturime eiti į visiškai griežtą karantiną – kol ribojimai nėra visiems taikomi“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Tačiau, pasak jos, kažkuriuo metu reikėjo „griežtesnės žinios“ iš Vyriausybės, nes vien švelnios priemonės nebuvo veiksmingos.
Vyriausybė trečiadienį žada apsispręsti dėl ribojimų nuo koronaviruso nepasiskiepijusiems žmonėms: jiems liktų atviros tik nedidelės parduotuvės ir vaistinės, smarkiai sutrumpėtų galimų paslaugų sąrašas.
Tačiau Vyriausybė atsitraukia nuo planų neturintiems imuniteto arba neigiamo COVID-19 testo žmonėms uždrausti naudotis viešuoju transportu ir teikti tik būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas.
Šie siūlymai išbraukti iš atnaujinto nutarimo projekto, tačiau dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų rašoma, kad jos bus teikiamos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
