„Keli pastarąsias dienas aprašyti plačiai nuskambėję įvykiai dėl susirgimų mokyklose parodė, kad būtina skiepytis ir švietimo srities darbuotojams, ir būti labai atsakingiems, labai atsargiems. Aš manau, kad tas Vyriausybė sprendimas dar kartą primena, ragina visus, ne tik šių dviejų sričių atstovus labai atsakingai žvelgti į būtinybę skiepytis“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Klausiama, ar privalomas skiepijimas, jos vertinimu, turi būti įvestas ir švietimo darbuotojams, parlamento vadovė sakė, kad „šiandien Vyriausybė žengė pamatuotą žingsnį“, bet teigė neatmetanti galimybės, kad sąrašas gali būti plečiamas.
„Šie sprendimai yra Vyriausybės rankose, svarbu įvertinti, kokį poveikį turės tos priemonės, kurios buvo įvestos šią dieną, ir koks bus pandemijos eigos scenarijus artimiausiomis savaitėmis“, – apie platesnį privalomą skiepijimą sakė Seimo pirmininkė.
Vyriausybė trečiadienį pateikė Seimui pataisas, kurios įvestų privalomą skiepijimą sveikatos apsaugos ir socialinio sektoriaus darbuotojams. Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija buvo parengusi projektą, kuris numatė privalomus skiepus ir švietimo, viešojo administravimo sektorių darbuotojams bei kariuomenei, tačiau jų naujausioje versijoje atsisakyta.
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė sako, kad privalomus skiepus nuo koronaviruso visų pirma siūloma įvesti jautriausioms sveikatos apsaugos ir socialinėms sritims, kadangi jų darbuotojai negali pereiti dirbti nuotoliniu būdu.
„Buvo pasiūlytos ir į Seimą keliauja pačios rizikingiausios sritys – asmens sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos. Šiame etape turime dvi sritis, kurios yra pačios jautriausios, kurios negalėtų, net ir esant karantinui, teikti paslaugų nuotoliniu būdu“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė A.Bilotienė Motiejūnienė.
Ji pabrėžė, kad ateityje privalomo skiepijimo apimtys gali būti plečiamos, o kol kas pasirinktos rizikingiausios sritys.
„Manau, kad artimiausiu metu gali būti, kad plėsis. Krašto apsauga ir dabar turi savo nuostatas ir vakcinuojasi, bet šiame etape, skubos tvarka yra šitos sritys, kurios labai reikalingos išsaugoti kontaktinės“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.
Vyriausybei pritarus pataisų projektui, jis bus teikiamas Seimui, o parlamentas ir priims gautinį sprendimą. Premjerė Ingrida Šimonytė pasiūlė pataisas svarstyti skubos tvarka, kad jos galėtų būti pateiktos per pratęstą Seimo sesiją sausio 11 dieną ir jos metu priimtos.
Projektu siūloma nustatyti, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų vasario 14 dieną.
Išimtis dėl privalomų skiepų būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.
Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai negalės dirbti kontaktiniu būdu: jei darbo pobūdis leidžia, jie galės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliami į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo.
Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys galės nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.
