„Aš pati ketinu teikti įstatymų paketą, kurį vadinu šeimų paketu, tai yra tai, kas susiję su šeimų gyvenimo pagerinimu“, – trečiadienį Žinių radijui sakė ji.
V.Čmilytės-Nielsen teigimu, šiame pakete bus siūlymai dėl karjeros ir vaikų priežiūros derinimo, namų darželio įteisinimas, įstaigose, kur dirba daugiau nei šimtas darbuotojų, vaikų kambarių numatymas ir pan.
„Į tą paketą taip pat galėtų įeiti ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kurį teikia kolegos“, – teigė ji.
„Tikiuosi, kad būtent prie to įstatymo paketo, prie tos krypties prisidės ir kitos iniciatyvos“, – sakė Seimo pirmininkė.
V.Čmilytė-Nielsen trečiadienį pakartojo, kad visuomenėje prieštaringai vertinami Partnerystės įstatymo projektas, Stambulo konvencijos ratifikavimas turėtų būti svarstomi tik, kai Seimo salėje bus pakankamai juos remiančių balsų.
„Kalbant apie partnerystę, taip, ketinimas yra grįžti į Seimo darbotvarkę. Mano įsitikinimu, turime kartoti pateikimo stadiją tada, kai užsitikrinsime tvirtą palaikymą ir tikrai matysime, kad abejonančių Seimo narių skaičius yra sumažėjęs ir pagaliau pavyko įtikinti. Viliuosi, kad tai pavyks“, – tvirtino parlamento vadovė.
Seimas pavasarį dviejų balsų persvara atmetė įstatymą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali partnerystė. Projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Kalbant apie partnerystę, taip, ketinimas yra grįžti į Seimo darbotvarkę.
Stambulo konvencija Seimo plenarinių posėdžių salės dar nėra pasiekusi.
„Kalbant apie Stambulo konvenciją, sakyčiau, reikalingas dar palankesnis kontekstas šiai konvencijai ratifikuoti nei partnerystei. Man labai nesinorėtų, kad mes, nuėję į Seimo salę, šį balsavimą pralaimėtume, ir užsisuktų dar vienas ratas dekreto teikimo iš Prezidentūros ir viso to proceso, kuris reikalingas, kad konvencija galiausiai pasiektų Seimo salę“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Kita vertus, ji atkreipė dėmesį, kad kai kurios iniciatyvos, susijusios su Stambulo konvencijos reguliavimo lauku, vis dėlto turėtų būti svarstomos.
„Tai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimas ir mano pačios teiktas persekiojimo įstatymas. Šie įstatymai yra labai svarbūs, dabar kas savaitę skaitome apie įvykius, kai moterys nukenčia, kai jos žūsta. Šiam klausimui reikia skirti politinio dėmesio“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją yra pateikusi buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.
