Anot jos, sankcijų suvienodinimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams siųstų blogą signalą Aliaksandro Lukašenkos režimo persekiojamiems žmonėms.
„Aš nepalaikau suvienodinimo. Laikausi tos nuomonės, kurios laikiausi ir anksčiau, kad suvienodinimas siųstų labai blogą signalą Baltarusijos opozicijai čia gyvenančiai, visiems tiems, kuriuos Lietuva kvietė, sakydama, kad mums yra svarbu padėti žmonėms, kuriuos persekioja Lukašenkos režimas“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Pirmadienį trys Seimo konservatoriai registravo įstatymo pataisas, siūlant griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams, išimtis būtų palikta tik atvykstantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbą baltarusiams.
„Kadangi pasirodė mūsų žvalgybų vertinimas, kad yra padidėjusi grėsmė iš Baltarusijos specialiųjų tarnybų, kad galimai yra verbuojami migrantai, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą ir gauna leidimą gyventi, grįžta, gauna užduotis, saugumo struktūrų darbuotojai taip pat galimai atvyksta į Lietuvą savo juodų darbų dirbti, tai turime apsisaugoti ir kuo labiau kontroliuoti jo srautą, jo visiškai nenutraukiant“, – BNS sakė vienas pataisų iniciatorių, Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.
V.Čmilytė-Nielsen teigė girdinti VSD perspėjimus, tačiau tvirtino, jog reikia kitokių priemonių.
„(...) galbūt stiprinant institucijas, suteikiant daugiau resursų, lėšų, viso to, ko reikia, kad būtų suvaldyti tie žmonių srautai“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Tačiau teikiamas įstatymo projektas, man atrodo, nė vieno iš tų tikslų nepasiekia, nes yra ir išimčių nemažai numatyta. Mano galva, tai daugiau tiesiog žingsnis rodant, kad kas nors yra daroma, negu toks dalykas, kuris galėtų turėti teigiamą efektą“, – pridūrė ji.
VSD taip pat įspėja, kad Lietuvoje esančius baltarusių opozicijos ir verslo atstovus bandoma verbuoti per socialinius tinklus.
Skaičiuojama, kad šiuo metu šalyje yra per 60 tūkst. Baltarusijos piliečių. Anot VSD, jų kasmet daugėja ir patikrinti visus darosi sudėtinga.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, kad frakcija vertins konkrečius siūlymus, nes „dabar formuluotės yra kitos, nei buvo tada, kai buvo ankstesnė diskusija“.
„Migracija turi būti kontroliuojama, ji turi būti suplanuota, tačiau pasakę A, tarnybos turi pasakyti ir B – ką jos daro. Tarnybos gali pasiūlyti ir išeitis – ar joms reikia daugiau resursų, kokių ir taip toliau. Čia, parlamente, mes, aišku, diskutuosime“, – kalbėjo ji.
Seimas jau yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų buvo įvesta mažiau.
Rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi šalyje.
Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.
