Pasak parlamento vadovės, politinės partijos yra sutarusios išlaikyti esamą gynybos finansavimą, kuris šiuo metu siekia šiek tiek per 2,5 proc. BVP, ir svarbu išlaikyti šį įsipareigojimą, o „prisirišti prie konkrečių skaičių ir dar įvardyti terminą nėra teisinga“.
„Susitarimas dėl gynybos pasiektas, beveik visų parlamentinių partijų pasirašytas, ir tai yra mūsų įsipareigojimas, kad mūsų kryptis tikrai nekis ir finansavimas krašto apsaugai didės. Prisirišti dabar prie konkrečių skaičių ir dar įvardyti terminą, manu, nėra teisinga, – antradienį Seime žurnalistams sakė V.Čmilytė-Nielsen. – Svarbiausia, kad ta kryptis bus išlaikyta, o kokiais metais mes pasieksime tris procentus, tai priklausys nuo labai daug faktorių“.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė laikosi pozicijos, kad kitų metų biudžete krašto apsaugai skyrus 3 proc. BVP finansavimą, Lietuva peržengtų 5 proc. biudžeto deficitą ir dėl to gerokai brangtų skolinimasis.
Tiek kitąmet didinti gynybos biudžetą ne kartą yra siūlęs prezidentas Gitanas Nausėda.
Vyriausybė praėjusią savaitę pasiūlė krašto apsaugai skirti daugiau nei 1,77 mlrd. eurų arba 2,52 proc. prognozuojamo BVP.
Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), siūlomas biudžetas gynybai ir saugumui kitąmet augs beveik 124 mln. eurų lyginant su šiemet: 2022 metais KAM numatyti asignavimai siekia 1,647 mln. eurų, įvertinus metų eigoje papildomai skirtus 446 mln. eurų.
Ministerija pabrėžia, kad biudžete yra numatyta galimybė papildomai skolintis krašto apsaugai, jei pagerėtų ekonomikos prognozės ir skirtų lėšų nepakaktų pasiekti minėtam BVP rodikliui.
Remiantis Finansų ministerijos rugsėjį atnaujintu ekonominės raidos scenarijumi, 2024-aisiais KAM biudžetas augtų iki 1,861 mlrd. eurų, 2025-aisiais – iki 1,956 mlrd. eurų.
