„Mano akimis tokiu laiku kaip dabar, kai tęsiasi karas Ukrainoje, Lenkijoje įvyko pasikeitimai, ką tik įvyko rinkimai, sunku pateisinti tai, kad Lietuva neturi ambasadoriaus Lenkijoje“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovė.
„Jei tas neturėjimas remiasi į tai, ką girdime, kad prezidentui vis neįtinka siūlomos kandidatūros, man sunku tai pateisinti“, – pridūrė ji.
V.Čmilytės-Nielsen teigimu, tokia situacija daro žalą valstybei.
„Man atrodo, kad tai nenaudinga ir valstybei, ir tai pačiai Prezidentūrai, ir Užsienio reikalų ministerijai, tai yra nukenčiame visi. Dabar yra labai svarbu, kad santykiai su Lenkija būtų tęsiami tokie artimi, kad bendradarbiavimas būtų geras visuose lygmenyse“, – sakė ji.
Seimo pirmininkė tvirtino, kad parlamentiniu lygiu stengiamasi su Lenkija palaikyti glaudžius ryšius.
„Šiandien pati kalbėsiu su naująja kolege Senato pirmininke, netrukus ir su Seimo pirmininku turėsiu vaizdo pokalbį. Tikrai parlamentiniame lygmenyje darome viską, kad mūsų artimas bendradarbiavimas glaudus visose srityse būtų išlaikytas“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas iš pareigų pasibaigus kadencijai atšauktas nuo šių metų rugsėjo 7 dienos, ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę pareiškė, kad naujojo ambasadoriaus skyrimas stringa Prezidentūroje, o pirmosios ministerijos kandidatūros buvo pateiktos beveik prieš pusantrų metų.
Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis anksčiau teigė, kad pastarasis pateiktas kandidatas atmestas dėl jo kvalifikacijos, nes nekalba lenkiškai. Pats Gitanas Nausėda tvirtina, jog konkurso eiga jam leidžia manyti, kad į ambasadoriaus poziciją mėginama proteguoti „tam tikrus žmones“ ir aplekiami kiti pretendentai, kurie „galbūt neįtinka ministerijos vadovybei“.
Ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.