„Pasirodymą vertinu kaip labai gerą. Prieš rinkimus ne kartą sakiau, kad kaip sėkmingą rezultatą laikyčiau išlaikytą merų skaičių. Jį pavyko pagerinti, kaip ir iškovotų mandatų skaičių tarybose“, – pirmadienį BNS spaudos konferencijoje žurnalistams sakė V.Čmilytė-Nielsen.
„Turime dvejopai gerą rezultatą – perrinkti visi merai, kurie kandidatavo, gavo didesnį pasitikėjimą. Turime tris naujus merus – Gediminą Ratkevičių Elektrėnuose, Nijolę Guobienę Zarasuose, Kaišiadoryse – Šarūną Čėsną“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio vadovė.
Anot jos, buvo kandidatų, kurie „padarė gerą įdirbį, bet šiek tiek pritrūko iki sėkmės“. Tokiais ji įvardijo Matą Lasauską Neringoje ir Justą Ruškį Klaipėdos rajone.
Pasak partijos lyderės, skaudžių praradimų rinkimuose liberalams pavyko išvengti, tačiau esama ir pamokų.
Anot jos, Liberalų sąjūdžio rezultatai parodo, kad savivaldybėse lyderiai yra stiprūs ir nacionalinės politikos sunkumai nedaro neigiamos įtakos jų rezultatams. Didmiesčiuose, V.Čmilytės-Nielsen manymu, jiems įtakos turėjo Liberalų sąjūdžio partijos istorija, kai 2019-aisiais dalis partijos atskilo ir perėjo į Laisvės partiją.
„Tai susilpnino pozicijas. Dabar tas ciklas sukasi mūsų naudai. Panašu, kad laiko klausimas, kada susigrąžinsime laikinai prarastas pozicijas. Tai aš vertinčiau kaip tam tikras pamokas, kurias reikia išmokti. Tendencijos yra pozityvios, bet, žinoma, reikia įdėti daug darbo, tą ir darysime“, – teigė Seimo pirmininkė.
Laisvės partija savivaldos rinkimuose neiškovojo nė vieno mero posto. Vertindama jų pasirodymą, V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad „naujumo efektas išblėso, tai atsispindi rezultatuose“.
Liberalų sąjūdžio ambicijas artimiausiuose rinkimuose partijos lyderė vadina „racionaliai aukštomis“.
„Ambicijos rinkimuose, manau, kad yra racionaliai aukštos, ypač žvelgiant į savivaldos rinkimus, jų rezultatus. Netrukus turėsime partijos tarybą, vėliau šiemet bus partijos suvažiavimas, kada apsispręsime dėl esminių kitų metų startų, taip pat bus renkamas naujasis partijos primininkas, apsispręsta bus dėl prezidento rinkimų. Tai visi šie sprendimai bus, kai kurie netrukus, kai kurie šiek tiek vėliau, bet šiemet“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkės teigimu, po kiekvienų rinkimų sugrįžtama prie rinkėjų aktyvumo klausimo, ypač jaunimo. V.Čmilytės-Nielsen teigimu, jai iniciavus ir sulaukus palaikymo Konstitucijos pokyčiams į Seimą, gali būti renkami asmenys nuo 21 metų, tačiau esama ir kitų iniciatyvų, kurios svarstomos. Viena tokių – balsavimas nuo 16 metų.
„Tarp pamokų – mūsų rezultatai didmiesčiuose, Vilniuje ir Kaune pritrūko mandatų patekti į tarybas. Kampanijas planuoti, vykdyti turėsime anksčiau, aktyviau, ženklai pozityvūs. Turime pagrindo tikėti, jog rinkėjų pasitikėjimas Liberalų sąjūdžiu stiprėja visoje Lietuvoje“, – teigė Seimo pirmininkė.
