Naujienų agentūra BNS trečiadienį paviešino visuomenės nuomonės apklausos rezultatus alkoholio prekybos ir reklamos ribojimų tema.
Apklausa parodė, kad didesnė dalis Lietuvos gyventojų nepritaria, jog alkoholio ribojimai būtų atlaisvinti, mažiausiai palaikymo sulauktų siūlymas jauninti jo pirkėjų amžių.
Valdantieji anksčiau nurodė turintys planų dar pavasario sesijoje registruoti pataisas dėl esamų alkoholio ribojimų laisvinimo: leisti įsigyti alkoholinių gėrimų asmenims nuo 18 metų, išplėsti alkoholio pramonės galimybes reklamuotis, taip pat – ilginti prekybos alkoholiu laiką.
-
Konstitucinis teismas nusprendė: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai
-
Aiškėja, kaip valdantieji švelnins alkoholio ribojimus: savo pusėn palenkti juos bandė ir lobistai
-
Apklausa: didesnė dalis žmonių nepritaria alkoholio ribojimų laisvinimui
-
Apklausa: dauguma respondentų linkę pritarti merų kadencijų ribojimui
Trečiadienį prezidentūroje viešėjusi Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad pataisos bus registruotos artimiausiomis savaitėmis.
„Dėl galutinio sąrašo dalykų, kurie bus keičiami, mes vis dar diskutuojame. Artimiausiomis savaitėms tai, manau, pamatysime Seimo posėdžių salėje“, – po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams komentavo ji.
Kalbėdama apie paskelbtus visuomenės apklausos rezultatus, politikė teigė, kad į juos reikėtų atsižvelgti, įvertinti tendencijas ir momentines visuomenės nuotaikas.
Bet esą tai neturėtų užkirsti kelio imtis pokyčių.
„Apklausos yra patogus įrankis ir tikrai į jas reikėtų atsižvelgti. Tačiau nemanau, kad kiekviena atskirai paimta apklausa turėtų perbraukti viską, kas buvo daroma iki šiol“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
„Kalbant apie alkoholio draudimų atšaukimą, svarbu ir tai, kad reklamos ribojimų peržiūrėjimui yra 50/50 nuomonės – jos išsiskiria, persvaros nėra nei vienoje, nei kitoje pusėje.
Dėl amžiaus jauninimo ir grąžinimo į tai, kas buvo iki pakeitimų, nuomonės labiau neigiamos.
Mes į jas atsižvelgsime, diskutuosime, bet žiūrėsime į tai, kaip į papildomą informaciją.
Manau, mes į jas atsižvelgsime, diskutuosime, bet žiūrėsime į tai, kaip į papildomą informaciją, tačiau tai nenulems sprendimo“, – pažymėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Paklausta, kodėl būtent dabar reikėtų peržiūrėti alkoholio ribojimus, ji nurodė mananti, kad tai – vienas iš valdančiosios koalicijos įsipareigojimų:
„Manau, kai kurių neprotingų ar neracionalių ribojimų ar draudimų atšaukimas yra vienas iš šios koalicijos įsipareigojimų. Nematau, kodėl tai mes turėtume atidėlioti.“
Pasirašydami koalicijos sutartį, valdantieji nenumatė, jog sieks koreguoti alkoholio kontrolės reguliavimą.
Mero statusą ir galias apibrėžtų vėliau
Susitikimo su prezidentu metu V.Čmilytė-Nielsen sakė aptarusi tai, kaip po Konstitucinio Teismo išaiškinimo reikėtų keisti Konstituciją ir joje įtvirtinti tiesioginius mero rinkimus.
„Prezidentas teiravosi, kokia dabar yra situacija Seime dėl konsensuso paieškų dėl Konstitucijos keitimo.
Aš jam pristačiau situaciją, kad dabar svarstome galimybę eiti lakoniškuoju keliu, pakeisti minimaliai tiesiog įrašant mero instituciją į Konstitucijos straipsnį, taip pat paliekant diskusiją dėl mero santykio su taryba įstatymo reguliavimui, tai yra vėlesniam etapui“, – dėstė Seimo pirmininkė.
Siekiama, kad Konstitucijos pataisos būtų registruotos dar pavasario Seimo sesijoje.
„Bent jau tikslas būtų toks, kad iki pavasario sesijos pabaigos mes suformuluotą siūlymą jau galėtume registruoti“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Komentuoti to, kaip vėliau, jos nuomone, reikėtų keisti įstatymus dėl mero statuso ir galių, Seimo pirmininkė nenorėjo. Pasak politikės, apie tai dar reikia diskutuoti.
„Mano nuomone, mes turėtume dar skirti šiek tiek laiko diskusijai dėl šito, nes girdime ir merų, ir Savivaldybių asociacijos nuomonę.
Taip pat turime atsižvelgti į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, tai yra daryti pakeitimus teisiškai korektišku būdu, kad vėl nepatektume į tą pačią situaciją, kad Seimo narių grupė užginčija įstatymą dėl prieštaravimo Konstitucijai“, – kalbėjo ji.
Seimo pirmininkė reiškė viltį, kad Seime dėl tiesioginių mero rinkimų įteisinimo pavyks rasti kompromisą, o visoms pusėms esą „teks šiek tiek nusileisti“.
„Labai svarbu, kad atsižvelgę į nutarimą, ir žinoma, visuomenės aukštą vertinimą tiesiogiai renkamų merų, kaip pačios sistemos, įteisintume tai Seime“, – pažymėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos, Konstitucinis Teismas paskelbė balandį. Teismas taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios.
Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
