Informacija apie tai, kaip parlamentarai lankė plenarinius posėdžius, kiek kartų dalyvavo balsavimuose, kiek teisės aktų individualiai ar Seimo narių grupėje inicijavo, kiek pasiūlymų pateikė įstatymų projektams, skelbiama Seimo interneto svetainėje.
Iš jos matyti, kaip aktyviai Seimo pavasario sesijos, prasidėjusios kovo 10 dieną ir pratęstos iki liepos 25-osios, metu dirbo parlamentarai.
L.Linkevičiui visur suspėti sunku
Kaip rodo statistika, Seimo pavasario sesijos metu įvyko 57 plenariniai posėdžiai. Tačiau nebuvo nė vieno parlamentaro, kuris būtų nepraleidęs nė vieno jų.
Tiesa, pateikiamoje statistikoje neatsižvelgiama į dėl pateisinamos priežasties praleistus Seimo posėdžius. Be to, analizavome tik tų Seimo narių, kurie dirbo visą pavasario sesiją, aktyvumo statistiką.
Daugiausia plenarinių posėdžių praleido Vyriausybėje dirbantys parlamentarai.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo 10 Seimo posėdžių.
Premjeras Saulius Skvernelis – 26, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius – 27 Seimo plenariniuose posėdžiuose.
Daugiau nei pusę jų praleido socialdemokratė Raminta Popovienė, užsiregistravusi 28 Seimo plenariniuose posėdžiuose.
Konservatorius Emanuelis Zingeris dirbo 33, o jo frakcijos kolegė Agnė Bilotaitė, kuri liepos pradžioje susilaukė vaikelio, – 34 posėdžiuose.
L.Linkevičius akcentavo, kad pagrindinis jo darbas – užsienio reikalų ministro.
„Aš už jį ir gaunu atlyginimą, beje. Aš, kaip Seimo narys, negaunu atlyginimo. Tai nereiškia, kad aš neturiu dirbti to darbo, be abejo, turiu. Bet, jūs teisingai pastebėjote, yra problemų: visur suspėti sunku, ypatingai – užsienio reikalų ministrui, kuris retai būna Vilniuje, ne tik kad Seime. Tai čia yra objektyvu. Tą aš galiu pripažinti ir, žinoma, tai nėra gerai“, – kalbėjo jis.
Yra problemų: visur suspėti sunku, ypatingai – užsienio reikalų ministrui, kuris retai būna Vilniuje, ne tik kad Seime.
Kartu L.Linkevičius pažymėjo, kad stengiasi derinti ministro ir parlamentaro darbą, mėgina dalyvauti kaip galima daugiau Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžių.
Praleido po vieną plenarinį posėdį
Seimo plenarinių posėdžių lankymo pirmūnai – 24 parlamentarai, kurie praleido po vieną posėdį.
Tarp jų – Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Rimas Andrikis, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje dirbantys Rima Baškienė, Antanas Baura, Aurimas Gaidžiūnas, Arūnas Gumuliauskas, Darius Kaminskas, Gintautas Kindurys, Alfredas Stasys Nausėda, Petras Nevulis, Juozas Rimkus, Lauras Stacevičius, Stasys Tumėnas, Gediminas Vasiliauskas.
Taip pat – socialdarbiečių frakcijos nariai Petras Čimbaras ir Artūras Skardžius, konservatoriai Irena Degutienė, Sergejus Jovaiša, Edmundas Pupinis.
Po vieną Seimo plenarinį posėdį kovo–liepos mėnesiais praleido ir „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius, liberalsąjūdiečiai Juozas Baublys ir Jonas Liesys, Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos atstovai Michalas Mackevičius, Česlavas Olševskis, socialdemokratas Algirdas Sysas.
Dalis veiklos – Strasbūre
Per Seimo pavasario sesiją vykusius plenarinius posėdžius buvo surengta 1100 balsavimų. Nebuvo nė vieno parlamentaro, kuris būtų dalyvavęs visuose juose.
Daugiausiai kartų savo poziciją balsavimo metu Seimo plenarinių posėdžių salėje išreiškė Seimo narys J.Rimkus. Jis dalyvavo 1089 balsavimuose.
A.Gumuliauskas plenarinių posėdžių metu balsavo 1072, P.Nevulis – 1070, G.Vasiliauskas – 1069, o G.Kindurys – 1062 kartus.
Mažiausiai kartų pavasario sesijos metu per Seimo plenarinius posėdžius balsavo L.Linkevičius (iš viso 38 kartus), S.Skvernelis (101 kartą), V.Sinkevičius (195 kartus), A.Bilotaitė (199 kartus) ir E.Zingeris (310 kartų).
J.Rimkus aiškino, Seimo pavasario sesiją turėjęs mažiau komandiruočių, išėjimų, todėl daugiau laiko praleido parlamento plenarinių posėdžių salėje.
„Taip jau ir atsitiko. Nors mūsų visa eilė yra labai stropūs Seime. Mes taip vienas kitą kai kada ir pašiepiame, ir pasijuokime, ir draugiškai patapšnojame per petį už lankomumą, nes priimant sprendimus reikia visada tų balsų, to apsisprendimo. Stropumas iš tikrųjų nieko bloga nedaro“, – kalbėjo parlamentaras.
Mes taip vienas kitą kai kada ir pašiepiame, ir pasijuokime, ir draugiškai patapšnojame per petį už lankomumą, nes priimant sprendimus reikia visada tų balsų, to apsisprendimo.
Kartu J.Rimkus sakė, kad jam labai nesmagu, jog kai kurie kolegos Seime ne taip atsakingai žiūri į darbą plenarinių posėdžių salėje.
„Vis tiek reikia tą darbą atlikti. O iki plenarinio posėdžio, po plenarinio posėdžio iš tikrųjų galima nuveikti tuos kitus darbus, kuriuos parsivežame, sakykime, iš savo apygardų. Aišku, kad nesmagu yra, kai vieni pareigas atlieka stropiau, kiti – nelabai. Bet ką darysi, yra visokių ir nieko nepadarysi“, – teigė jis.
Klausiamas, kas lėmė, kad Seimo narių aktyvumo statistikoje kai kur atrodo prasčiau, E.Zingeris klausė, ar į ją įtraukti jo darbo Europos Taryboje duomenys. Parlamentaras yra Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narys, jos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komiteto vicepirmininkas.
„Mano dalis veiklos yra įgaliota ten vykdyti. Aš ten ją ir vykdau“, – komentavo jis.
E.Zingeris pabrėžė Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje parengęs daug svarbių ataskaitų. Tarkime, dėl Ukrainos kino režisieriaus ir politinio kalinio Olego Sencovo, kalinamo Rusijoje, Maskvoje 2015 metais nužudyto opozicionieriaus Boriso Nemcovo.
„Žinote, aš esu labai užangažuotas politikas. Per tuos 30 metų neturiu nei namo – gyvenu komunaliniame bute iki šiol. Aš visą savo gyvenimą skiriu politikai. Dalyvauju politikoje, tarptautinėje politikoje, tik tiek, kad mažai atsispindi vietinėje spaudoje. Kažkodėl Vakarų spauda, Vakarų visuomenė daugiau domisi negu mūsiškė šitais klausimais“, – dėstė E.Zingeris.
Aš visą savo gyvenimą skiriu politikai. Dalyvauju politikoje, tarptautinėje politikoje, tik tiek, kad mažai atsispindi vietinėje spaudoje.
Nenorėjo veltis į chaosą
Kai kurie Seimo nariai „neblizgėjo“ ir teisėkūros procese. Pavyzdžiui, V.Kamblevičius pavasario sesijoje buvo vienintelis, kuris nepateikė nė vieno teisės projekto nei individualiai, nei Seimo narių grupėje.
Jis aiškino, kad taip jau išėjo. „Tvarkietis“ teigė dirbantis ne dėl statistikos ir, jei nemato reikalo teikti įstatymų projektus, to ir nedaro.
„Iš esmės ši sesija buvo tokia, jūs patys žinote, rietenos. Daugiausia buvo ginčų sesija. Ten faktiškai tame chaose nesinori veltis, todėl taip ir išėjo“, – kalbėjo jis.
Iš esmės ši sesija buvo tokia, jūs patys žinote, rietenos.
Savo darbą Seimo pavasario sesijos metu V.Kamblevičius įvertino normaliai. Jis minėjo, kad dalyvauja parlamento posėdžiuose, balsavimuose. Kartu parlamentaras žadėjo, kad per rudens sesiją bus aktyvesnis.
„Žiūrėkite, kiek metų aš esu, visuomet aš buvau aktyvus. Pagal situaciją: kokia situacija Seime, kas darosi. Jūs pati matote, kad dar tokios situacijos nėra buvę, kiek čia mes Seime esame“, – teigė jis.
Dalis parlamentarų neteikė individualių projektų, o Seimo narių grupėje pateikė po vieną įstatymo projektą.
Tarp tokių – „tvarkiečiai“ Kęstutis Bartkevičius, Remigijus Žemaitaitis, konservatorių frakcijos atstovai Paulius Saudargas, Mantas Adomėnas, liberalas Kęstutis Glaveckas, R.Andrikis, L.Linkevičius, „valstiečių“ frakcijai priklausanti Laimutė Matkevičienė, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Mindaugas Puidokas.
L.Matkevičienė nusistebėjo išgirdusi, kad, pagal Seimo statistiką, pavasario sesijos metu ji prisidėjo tik prie vieno įstatymo projekto pateikimo.
„Nepasakyčiau, kad taip, bet, jeigu jūs matote, tai gal taip. Aš negaliu pasakyti, bet mes kad labai daug esame teikę ir sveikatos klausimais, ir Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo, pristatinėjau darbo užmokesčio vadovui... Aš nesuprantu. Aišku, aš dabar turėčiau pasižiūrėti, bet aš pati žinau, kiek aš buvau ir kiek pristatinėjau“, – stebėjosi politikė.
Lyderė pagal Seimo pavasario sesijos metu individualiai pateiktus teisės aktų projektus – parlamento pirmininko pirmoji pavaduotoja R.Baškienė. Iš viso ji registravo 36 įstatymų projektus. Seimo narių grupėje – 10 projektų.
Antroje vietoje pagal tai – Seimo LSDDP frakcijos seniūnas Andrius Palionis. Kovo–liepos mėnesiais individualiai jis įregistravo 5, o Seimo narių grupėje – 16 teisės aktų projektų.
„Projektai nespėjo ateiti“
Ne visi tautos išrinktieji individualiai ar Seimo narių grupėje teikė ir pasiūlymus teisės aktų projektams.
Tarp tokių – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, „valstiečių“ frakcijos nariai: S.Skvernelis, L.Stacevičius, Levutė Staniuvienė, Zenonas Streikus, Audrys Šimas. G.Vasiliauskas, Naglis Puteikis, A.Gaidžiūnas. A.S.Nausėda, A.Papirtienė, J.Rimkus, Egidijus Vareikis.
Taip pat – konservatoriai Andrius Navickas, Audronius Ažubalis, Andrius Kupčinskas, Irena Haase, Algis Strelčiūnas, Monika Navickienė. Tarp tokių parlamentarų – ir K.Glaveckas, socialdemokratė Rasa Budbergytė, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Valentinas Bukauskas, Seimo LLRA-KŠS frakcijos atstovai M.Mackevičius, Vanda Kravčionok, Zbignevas Jedinskis, Leonardas Talmontas, Jaroslavas Narkevičius, Č.Olševskis.
A.Gaidžiūnas sakė tvirtai nepamenantis, kad neteikė nė vieno pasiūlymo įstatymų projektams. Jis tikino esąs aktyvus Seimo darbe: yra paruošęs teisės aktų projektų, dirbantis komitete, komisijoje.
„Šiaip nemanau, kad neaktyviai dirbau, nes posėdžiai buvo lankomi – praktiškai vienas iš geriausių lankomumų, kiek žinau. O projektai paprasčiausiai nespėjo ateiti. Ateis jie, ateis rudens sesijoje“, – žadėjo parlamentaras.
Šiaip nemanau, kad neaktyviai dirbau, nes posėdžiai buvo lankomi – praktiškai vienas iš geriausių lankomumų, kiek žinau.
Neprileidžia prie darbotvarkių
Daugiausiai pasiūlymų įstatymų projektams Seimo pavasario sesijos metu turėjo liberalsąjūdietis Simonas Gentvilas. Individualiai jis pateikė 15, o Seimo narių grupėje – 23 pasiūlymus teisės aktų projektams.
Antroje vietoje pagal šį rodiklį konservatorių frakcijoje dirbanti Ingrida Šimonytė (12 individualių ir 4 Seimo narių grupėje pateikti pasiūlymai įstatymų projektams), trečioje – konservatorius Jurgis Razma (13 individualių ir 1 Seimo narių grupėje pateiktas pasiūlymas įstatymų projektams).
S.Gentvilas aiškino, kad pasiūlymus teisės aktų projektams teikė, nes taisyti įstatymus, ateinančius iš ministerijų ar valdančiųjų, yra pagrindinis Seimo narių darbas.
„Iš opozicijos pats pateikti įstatymo projekto nelabai gali, nes neprileidžia prie darbotvarkių, tik per pasiūlymus gali pabandyti pakoreguoti, mano nuomone, į teisingą pusę“, – sakė jis.
Iš opozicijos pats pateikti įstatymo projekto nelabai gali, nes neprileidžia prie darbotvarkių, tik per pasiūlymus gali pabandyti pakoreguoti, mano nuomone, į teisingą pusę.
Teisės aktų projektams pateiktų pasiūlymų likimas, anot S.Gentvilo, įvairus. Pavyzdžiui, Miškų įstatymo projektui jis teikė keletą pasiūlymų. Esą keturi jų buvo atmesti, vienam pritarta iš dalies.
„Nevedu statistikos, bet gal dešimtadalis ar penktoji dalis priimama“, – apie teikiamų pasiūlymų likimą kalbėjo jis.
