Savo ruožtu opozicija siekė, kad pataisos, lengvinančios kelią į parlamentą, 2020-ųjų rinkimams išvis negaliotų. Konservatorių Mykolo Majausko ir Ingridos Šimonytės bei socialdemokratės Rasos Budbergytės įsitikinimu, judinti barjerų į Seimą ribų nederėtų likus mažiau nei metams iki rinkimų.
„Taisyklių koregavimas daro įtaką rinkimuose dalyvaujančių partijų rezultatams, renkamo parlamento sudėčiai ir jo stabilumui, todėl, nesant objektyvių priežasčių, rinkimų taisyklės neturėtų būti keičiamos“, – teikdami siūlymą išdėstė politikai.
Įžvelgia išskaičiavimą
Be to, artėjant rinkiminiam laikotarpiui, partijos, opozicionierių matymu, yra suinteresuotos kovoti dėl sąlygų, leisiančių tikėtis geresnių rinkimų rezultatų, todėl rinkimų taisyklių keitimas esą gali tapti priemone šį tikslą pasiekti.
„Atsižvelgiant į tai, pasirinktas projekto įgyvendinimo laikas galimai nurodo ne norą didinti politinių jėgų atstovavimą ir nuomonių atspindėjimą, o paprasčiausią suinteresuotų partijų politinį išskaičiavimą“, – rašoma dokumente.
Taip pat, anot Seimo narių, „mažesnis barjeras didina parlamento fragmentacijos ir nestabilių valdančiųjų koalicijų susidarymo bei iširimo tikimybę“, tad politinės jėgos ir visuomenė, jų teigimu, privalo turėti daugiau laiko pasiruošti siūlomiems pokyčiams.
I.Šimonytė, M.Majauskas ir R.Budbergytė siūlo, kad partijoms ir koalicijoms kelias į Seimą taptų lengvesnis tik nuo 2021 metų sausio, tai yra, po eilinių Seimo rinkimų.
O N.Puteikis nepritaria – esą parlamentinės partijos visiškai nesuinteresuotos pokyčiais ir, pagal apklausas, kurios neva netikslios, kitąmet vis tiek pakliūtų į Seimą ir su 5 proc. barjeru.
„Žmogaus klausia, už ką balsuotum kitą šeštadienį. Už socialdemokratus. Eisi į rinkimus? Tikrai ne. Tai pas mus 100 proc. skelbia (į apklausos rezultatus įtraukia ir tų asmenų balsus, kurie rinkimuose dalyvauti neketina – 15min). Perskaičiuosim į ateinančius, apsisprendusius ir gausime, kad visos Seime esančios surenka 5 proc.“, – tikino politikas, nors jo pateikta informacija nėra tiksli.
Sau naudos nemato
Pavyzdžiui, atliekant bendrovės „Vilmorus“ apklausą galima išreikšti ne tik palaikymą partijai, už kurią balsuotumėte Seimo rinkimuose, jei jie vyktų kitą sekmadienį, bet ir atsisakyti atsakyti, nurodyti, kad nebalsuosite arba nežinote, arba pasirinkti variantą „kita“.
Lapkričio 8–16 dienomis „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, 5 proc. barjero į Seimą daugiamandatėje apygardoje neįveiktų parlamentinės Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Liberalų sąjūdis, partija „Tvarka ir teisingumas“, Socialdemokratų darbo partija ir N.Puteikio vadovaujama Centro partija „Gerovės Lietuva“.
N.Puteikis 15min neigė, kad jo atstovaujam dariniui žemesnė kartelė išeitų į naudą. Jo įsitikinimu, ji pasitarnautų mažoms partijoms, o Centro partija – ne tokia.
„Čia bus naudinga V.Radžvilo, R.J.Dagio, S.Buškevičiaus partijoms“, – aiškino politikas, nors nei filosofas Vytautas Radžvilas, nei Seimo narys Rimantas Jonas Dagys savo organizacijų dar net neįkūrė.
Praėjusią savaitę parlamentarai po svarstymo pritarė liberalo Simono Gentvilo iniciatyvai žeminti kartelę darbui parlamente nuo 5 iki 4 proc. partijoms ir nuo 7 iki 6 proc. koalicijoms.
N.Puteikio teiktą siūlymą dėl 3 ir 5 proc. barjerų, „už“ pasisakius 51, „prieš“ – 47, 8 susilaikius, tautos atstovai atmetė. Tačiau N.Puteikis kartu su R.Karbauskiu identišką siūlymą registravo dar kartą.
Teigia įtikinęs penkis parlamentarus
Seimo „valstiečių“ įsitikinimu, mažinti kartelę daugiamandatėje apygardoje tikslinga siekiant užtikrinti didesnį skirtingų politinių požiūrių atstovavimą Seime. O iš antro karto ją nuleisti esą pasiseks.
N.Puteikis teigė įtikinęs penkis valdančiosios koalicijos atstovus dalyvauti balsavime arba pakeisti nuomonę. Kuriuos?
Du nespėjo paspausti, du neturėjo nuomonės, du buvo „už“, bet buvo kavos išėję į kavinę...
„Koks skirtumas. Du nespėjo paspausti, du neturėjo nuomonės, du buvo „už“, bet buvo kavos išėję į kavinę...“ – vardijo politikas ir garantavo, kad po priėmimo Seimo rinkimų įstatymas pasikeis taip, kaip siūlo jis ir R.Karbauskis.
Trečiadienį tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos atstovų siūlymus apsvarstė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Šešiems balsavus „už“, dviems – „prieš“, Seimo nariai pritarė N.Puteikio ir R.Karbauskio iniciatyvai barjerus į Seimą leisti iki 3 ir 5 proc.
Du „valstiečiai“ anksčiau palaikė S.Gentvilą
Tiesa, „valstiečiai“ komiteto pirmininkė Guoda Burokienė ir parlamentaras Gintautas Kindurys persigalvojo – praėjusio komiteto posėdžio metu jie balsavo už S.Gentvilo siūlymą ir procentiniu punktu aukštesnes karteles, o dabar kėlė ranką už bendražygių frakcijoje iniciatyvą.
Opozicijos siūlymo leisti žemesnes karteles taikyti tik nuo 2021-ųjų dauguma komiteto narių nepalaikė – šeši balsavo „prieš„, o du – “už“.
Galutinį sprendimą dėl kitų metų rinkimų tvarkos Seimas priims ketvirtadienio popietę.
Jei 3 ir 5 proc. patekimo į Seimą kartelės būtų galiojusios 2016-aisiais, be mandatų nebūtų likusi Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija ir Darbo partija.
Dabar partijos į mandatus parlamente pretenduoja, kai daugiamandatėje apygardoje sulaukia 5 proc. rinkėjų palaikymo, koalicijos – 7 proc.