Balsai suskaičiuoti: socialdemokratai laimėjo tik vienu mandatu, o „valstiečiai“ prasmuko tik per plauką
05:03
Artėjant penktai valandai ryto Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė suskaičiavusi visų 1947 apylinkių balsus. Ilgą laiką solidžiai pirmavę socialdemokratai, pradėjus eiti balsams iš miestų bei didžiųjų apylinkių, sustojo. Juos ėmė vytis konservatoriai, laimėję Vilniuje, Kaune, dalyje Klaipėdos bei tarp Neringos rinkėjų.
Galiausiai socialdemokratai laimėjo pirmąjį turą, surinkę 19,36 proc. balsų ir aplenkę 17,96 proc. balsų surinkusius konservatorius vienu mandatu. Trečia liko „Nemuno aušra“, surinkusi 14,99 proc. balsų bei laimėjusi 14 mandatų. Ketvirti liko Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, surinkę 9,24 proc. balsų ir pelnę 8 mandatus. Penktas – Liberalų sąjūdis, gavęs 7,70 proc. balsų ir 7 Seimo nario vietas.
Nakties intriga tapo, ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, sudariusi jungtinį sąrašą su advokato Igno Vėgėlės komanda, peržengs koalicijoms būtiną 7 proc. barjerą. „Valstiečiai“ jau buvo beprarandą viltį, tačiau net po didžiųjų miestų apylinkių rezultatų išsaugojo trapų pranašumą ir, surinkę 7,02 proc. balsų, pelnė 6 mandatus. Į Seimą pateko ir iš paskutinės 141 sąrašo vietos net į 2-ąją reitinguotas advokatas I.Vėgėlė. Iki paskutinių balsų patekti į Seimą tikėjosi ir valdančiojoje koalicijoje esanti Laisvės partija, tačiau jai galiausiai nepavyko įveikti 5 proc. kartelės – Laisvės partija gavo 4,50 proc. ir į Seimą nepateko. Partija gali tikėtis atstovavimo Seime tik po pergalių antrajame rinkimų ture vienmandatėse.
Visi rinkimų rezultatai – žemiau esančioje lentelėje.
R.Žemaitaitis lengvai laimėjo pirmajame ture
03:42
Kelmės-Šilalės apygardoje jau pirmajame ture savo konkurentus jau pirmajame ture sutriuškino „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Jis gavo 46,44 proc. balsų.
Antras likęs socialdemokratas Dainius Ivoškis surinko 15,17 proc. balsų. Trečias – dabartinis Seimo narys konservatorius Jonas Gudauskas, gavęs 13,08 proc. Paskutinis, devintas, liko Lietuvos regionų partijos deleguotas buvęs ilgametis Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, surinkęs vos 1,48 proc. balsų.
V.Čmilytė-Nielsen laimėjo pirmame ture
03:38
Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen laimėjo jau pirmame ture Senamiesčio-Žvėryno apygardoje.
Ji surinko 44,90 proc. balsų. Antras likęs konservatorius Seimo narys Vytautas Juozapaitis gavo tik 17,49 proc. balsų.
Trečias liko pagal sąrašą į Seimą jau patekęs virusologas Saulius Čaplinskas, surinkęs 7,05 proc. balsų.
I.Šimonytė sutriuškino varžovus jau pirmajame ture
03:12
Konservatorių sąrašo lyderė premjerė Ingrida Šimonytė išrinkta į Seimą savo vienmandatėje Antakalnio apygardoje jau pirmajame ture.
Ji surinko 53,55 proc. balsų ir toli paliko konkurentus. Antras liko Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Radžvilas, gavęs 9,59 proc. balsų. Trečias – socialdemokratas Liutauras Gudžinskas, surinkęs 9,40 proc. Tik šeštas liko dabartinis Seimo narys, Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas, gavęs vos 5,08 proc. balsų.
LLRA-KŠS lyderis patyrė fiasko
03:06
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga išlaikė savo pozicijas Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, tačiau neperžengė būtino į Seimą patekti 5 proc. barjero. Nepaisant to, partija turi net du Seimo narius, išrinktus jau pirmajame ture. Tai Nemenčinėje laimėjusi dabartinė Seimo narė Rita Tamašunienė ir Šalčininkuose nugalėjęs buvęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Tuo tarpu partijos lyderis Waldemaras Tomaszewskis šiemet iš saugių jam ir jo partijai apygardų pasitraukė į Pajūrio apygardą, kur balsavo ne tik Klaipėdos, bet ir Neringos gyventojai. Čia W.Tomaszewskis patyrė fiasko, likęs tik penktas ir surinkęs 8,10 proc. balsų. Antrajame ture varžysis konservatorius Seimo narys Arūnas Valinskas, gavęs 17,59 proc. balsų, ir „Nemuno aušros“ atstovė Daiva Petkevičienė, gavusi 16,45 proc. balsų. Trečias liko 12,35 proc. balsų gavęs liberalas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
LLRA-KŠS nepavyko peržengti 5 proc. kartelės, reikalingos patekti į Seimą
02:26
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai–Krikščioniškų šeimų sąjungai rinkimuose į Seimą sekmadienį nepavyko peržengti 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje, reikalingos patekti į parlamentą.
Suskaičiavus balsus 1889 iš 1947 apylinkių, ši politinė jėga surinko 4,05 proc. balsų.
Kaip BNS sakė partijos lyderis Waldemaras Tomaszewskis, tokį rezultatą lėmė pakankamai didelis rinkimų aktyvumas.
„Mano prognozė, kad neperšoksim barjero“, – pirmadienio naktį sakė politikas.
Jis taip pat pabrėžė, kad įtakos turėjo ir LLRA-KŠS rinkėjų nusivylimas valdžia ir politika apskritai.
Vis tik W.Tomaszewskis džiaugėsi, jog du kandidatai – Jaroslavas Narkevičius ir Rita Tamašunienė – vienmandatėse apygardose rinkimus laimėjo jau pirmajame ture.
„Savo bastionuose gavome didelį palaikymą“, – tvirtino jis.
Seimo rinkimuose iš viso varžėsi 14 partijų sąrašų ir viena koalicija.
Pirmadienio naktį paaiškės galutiniai rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kur renkama 70 parlamentarų.
Didžiojoje daugumoje vienmandačių apygardų prireiks antrojo rinkimų turo, jis vyks spalio 27 dieną.
E.Vaitkaus sąrašas nepateko į Seimą, jis pats pralaimėjo Šalčininkų vienmandatėje
02:24
Mediko Eduardo Vaitkaus sąrašas sekmadienį neįveikė 5 proc. kartelės, reikalingos patekti į Seimą per daugiamandatę apygardą, kandidatas taip pat pralaimėjo kovą vienmandatėje, kur per pirmąjį turą buvo išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatas.
Remiantis duomenimis, gautais suskaičiavus balsus 1889 iš 1947 apylinkių, Lietuvos liaudies partijos sąrašas daugiamandatėje apygardoje surinko 2,66 proc. balsų.
Šalčininkų–Vilniaus vienmandatėje apygardoje, kur E.Vaitkus varžėsi dėl Seimo nario mandato, jis liko antras su 15,87 proc. balsų, tačiau čia jau per pirmąjį turą parlamentaru išrinktas LLRA-KŠS atstovas Jaroslavas Narkevičius.
E.Vaitkus sakė tokio pasirodymo nelaikantis pralaimėjimu.
„Mūsų uždavinys buvo visiškai kitoks. (...) Uždavinys buvo žmonėms pateikti tolesnio Lietuvos vystymosi viziją, kad galime eiti taikos, santarvės šalies viduje keliu“, – BNS pirmadienio naktį sakė kandidatas.
„Viziją pateikėme ir savo uždavinį įvykdėme, o ar Lietuvos žmonės pritaria vizijai, ar ne, tai yra Lietuvos žmonių apsisprendimo reikalas. (...) Mums tinka Lietuvos žmonių atsakymas toks, koks yra“, – kalbėjo jis.
E.Vaitkus pavasarį dalyvavo Lietuvos prezidento rinkimuose ir juose liko penktas.
Jis teigė nežinantis, ar ateityje dar dalyvaus rinkimuose, bet tvirtino besivadovaujantis posakiu „Niekada nesakyk niekada“.
„Jeigu Lietuvos žmonės pasakys, kad mano vizija tebėra aktuali, mano pasiūlyta kryptis ir atstovavimas tebėra reikalingi, tai aš privalėsiu pasakyti, kad toliau dirbsiu savo darbą“, – kalbėjo E.Vaitkus.
Seimo rinkimuose iš viso varžėsi 14 partijų sąrašų ir viena koalicija.
Pirmadienio naktį paaiškės galutiniai rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kur renkama 70 parlamentarų. Didžiojoje daugumoje vienmandačių apygardų prireiks antrojo rinkimų turo, jis vyks spalio 27 dieną.
M.Lingė: „Situacija, kuri nesako nieko aiškaus“
01:59
Plaukiant balsams iš didžiųjų miestų apylinkių, valdantieji konservatoriai pakilo į antrąją vietą pagal Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje, rodo pirmadienio naktį skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Jie Seimo rinkimų daugiamandatėje pralenkė Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą partiją „Nemuno aušra“.
Pasak Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų štabo vadovo Mindaugo Lingės, pirmojo turo rezultatai atspindi priešrinkimines prognozes ir apklausas.
„Šiam vakarui turbūt būtų bendras vertinimas toks, kad ypatingų staigmenų Tėvynės Sąjungai nenutiko. (...) Nėra taip, kad labai būtume kažkur nustebę, kažkoks netikėtumas (būtų įvykęs – BNS), kad didžiuosiuose miestuose nebūtų išėję mūsų kandidatai, kur tikėjomės. Turime ir malonių nustebimų regionuose“, – žurnalistams pirmadienio naktį sakė M.Lingė.
„Daugiau mažiau prognozuota, tikėtasi, bet situacija, kuri nesako nieko aiškaus“, – pridūrė jis.
Anot M.Lingės, valdančiosios koalicijos ir naujos Vyriausybės dėlionės paaiškės po antrojo rinkimų turo, nors socialdemokratai su demokratais sutarė formuoti koaliciją.
Pasak jo, antrajame ture konservatorių laukia „sunki kova“.
„Teks ir mums susidurti su „Nemuno aušros“ kandidatais ir mes vienareikšmiškai matome tam grėsmę. Ir šiandien jaučiame iš pačių socialdemokratų kalbėjimo, kad švelnėja tonas dėl būsimos galbūt koalicijos su „Nemuno aušra“, – sakė M. Lingė.
„Situacija yra labai neaiški ir trapi“, – pridūrė jis.
Didžiausios rinkimų staigmenos ir nusivylimai: politologo vertinimai
01:54
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, mokslų daktaras Ignas Kalpokas vardydamas didžiausias šių rinkimų staigmenas pabrėžė itin gerą Sauliaus Skvernelio suburtos demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pasirodymą ir kartu atkreipė dėmesį į artimiausių konkurentų nesėkmes, kurios turėtų priversti rimtai susimąstyti.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, pasak politologo, pasirodė net geriau nei tikėjosi patys.
„Prieš rinkimus buvo labai daug diskusijų, ar jie sugebės perkopti 5 proc., o dabar jie turi kone 10 proc. ir greičiausiai dalyvaus formuojant valdančiąją koaliciją.
Na, o iš nesėkmių serijos turbūt didžiausias netikėtumas būtų, jei „valstiečiams“ nepavyktų įveikti 7 proc. kartelės“, – vertino politologas.
Susijungimas – ne vienintelė problema
I.Kalpoko vertinimu, itin prasto „valstiečių“ pasirodymo negalima nurašyti tik sąjungai su prieštaringai vertinamu buvusiu kandidatu į prezidentus Ignu Vėgėle, tačiau dėl jos dalis balsų išties nubyrėjo.
„Pats savaime, ko gero, vienas jis nebūtų nužudęs „valstiečių“, tačiau jo prisijungimas, tikėtina, kad privertė susimąstyti nuosaikesnius partijos rinkėjus, kurie greičiausiai perbėgo į S.Skvernelio „demokratų“ stovyklą.
Tačiau galiausiai atsakomybę turėtų prisiimti partijos pirmininkas ir vienintelis strategas – Ramūnas Karbauskis. Būtent šiam žmogui teks pažiūrėti į veidrodį“, – vertino politikos ekspertas.
Daugiau skaitykite ČIA
Laisvės partija išgyvena nerimo akimirkas
01:30
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, likus maždaug 100 apylinkių iš 1947, Laisvės partija vis dar neperžengia 5 proc. ribos, reikalingos patekti į Seimą. Partijos surinktų balsų skaičius siekia 4,15 procento.
Galutinių rezultatų nebelaukė partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, ji prieš 1 val. nakties išvyko iš štabo.
„Laisviečių“ frakcijos seniūnas Seime Vytautas Mitalas 15min sakė, kad partija dar tikisi sulaukti balsų iš didžiųjų apylinkių sostinėje, o galimybes peržengti ribą vertino rezervuotai: „50 ant 50“.
Partijos štabas pastebimai ištuštėjo laukiant paskutiniųjų rezultatų, V.Mitalas pripažino, kad viltis patekti į Seimą daugiamandatėje apygardoje išlieka menka.
Pasak politiko, bent trys kandidatai, įskaitant partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę, turėtų susikauti antrajame ture vienmandatėse apygardose.
„Natūralu, kad mes turėsime keletą vienmandačių, tas rezultatas mums pagerės į bendrą katilą. Bet perėjimas.... (5 proc. kartelės įveikimas, – red. past.) sunku pasakyti, ar pavyks tą padaryti. Viltis yra labai nedidelė, kad tą pavyks tą padaryti“, – tvirtino jis.
Nuo antradienio iki ketvirtadienio Lietuvoje vyko išankstinis balsavimas, balsavimas namuose ir specialiuose punktuose – kariuomenės vienetuose, bausmės atlikimo, sveikatos priežiūros, socialinės globos įstaigose.
Per tris išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 174 tūkst. arba 11,75 proc. rinkėjų.
2020 metais iš anksto balsavo 74,5 tūkst. arba 3,09 proc. rinkėjų. Tuomet dėl COVID-19 pandemijos išankstinio balsavimo laikas buvo pailgintas iki keturių dienų ir truko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.
Pagrindinė Seimo rinkimų diena – sekmadienis.
Lietuvoje renkamas 141 parlamentaras – 71 vienmandatėse apygardose ir 70 daugiamandatėje.
-
Partijos linkusios atskleisti tik kandidatus į premjerus, ministrų kandidatūras nutyli
-
Per dvi Seimo rinkimų dienas iš anksto balsavo 7,4 proc. rinkėjų
-
Prasideda balsavimas namuose renkant naują Seimą
-
Rinkimų skaidrumas – vienas iš esminių policijos prioritetų: pareigūnai nuolat stebės situaciją
-
G.Nausėda ragina balsuoti: reikalingi daugelio pasitikėjimą turintys Seimas ir Vyriausybė
Dėl vietos parlamente daugiamandatėse varžosi 15 kandidatų sąrašų – 14 politinių partijų ir vienas koalicinis sąrašas.
Rinkimuose dalyvauja Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos liaudies partija, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, politinė partija „Nemuno aušra, „Taikos koalicija“ (Darbo partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija), Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Vienmandatėse apygardose dėl Seimo nario mandato kovoja 700 politikų.
Iš viso į Seimo rinkimus kandidatuoja 1 tūkst. 740 politikų.
Likus 7 valandoms iki balsavimo Seimo rinkimų dieną pradžios įsigaliojo rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis.
Agitacijos draudimas prasidėjo spalio 13 d. 00.00 val. ir tęsiasi iki 20 val. – balsavimo rinkimų dieną pabaigos.
