Apie KGB slapyvardį vėliau pamiršo
„Man reikėjo pasakyti kokį nors simbolinį žodį, kuriuo aš galėčiau paskambinusi neminėdama savo pavardės prisistatyti. Turėjau pranešti, jeigu važiuosiu į kitą miestą. Kilo mintis – tokiam tikslui tiktų koks nors raganos simbolis. Žinau vienintelę raganą – Šatrijos Raganą“, – viename interviu sakė Kazimira Prunskienė.
Būtent šis slapyvardis, siejamas su KGB, ilgai persekiojo ilgametę politikę K.Prunskienę. Nors vadinamajame pamestame interviu K.Prunskienė nuodugniai papasakojo slapyvardžio kilmę, jau 2008 m. metais, būdama žemės ūkio ministre, ji savo žodžių prisiminti nebenorėjo.
K.Prunskienė turėjo ir daug kitų titulų – Gintarinė ledi, be kelių minučių Lietuvos prezidentė, ekspremjerė, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos lyderė ir Lietuvos liaudies partijos įkūrėja.
Savo kandidatūros į pirmininko postą nebesiūlė
2009 m. nutilus įvairioms kontroversijoms, persekiojusioms K.Prunskienę, ir praėjus rinkimams į Europos Parlamentą, kurie Valstiečių liaudininkų sąjungai buvo nesėkmingi, pasigirdo spėlionių, kad K.Prunskienė kartu su savo bendražygiais partiją ketina palikti.
Valstiečių liaudininkų sąjunga susikūrė, kai susivienijo K.Prunskienės Naujosios demokratijos, buvusi moterų, partija ir Valstiečių partija. Valstiečiams liaudininkams ji vadovavo iki 2009 m., tačiau daugiau savo kandidatūros į pirmininkus nebekėlė.
Tokį žingsnį aiškino noru savarankiškai dalyvauti prezidento rinkimuose. Tačiau būta svarstymų, jog tokį kelią pasirinko nenorėdama kovoje dėl partijos vadovo posto pralaimėti ambicijų ją išstumti neslėpusiam verslininkui Ramūnui Karbauskiui.
Skatino bendradarbiauti su Rusija
Lietuvos liaudies partija pradėta kurti 2009 m. pabaigoje, kaip Lietuvos liaudies sąjūdis, tačiau pastarąjį pavadinimą registruoti atsisakė Teisingumo ministerija. Partija dabartiniu pavadinimu įregistruota 2010 m. pavasarį.
Liaudininkams garsiai skelbiant apie veiklos pradžią, jų pasveikinti atvyko ir Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas. Praėjus metams, K.Prunskienė bendražygių suvažiavime gynė draugystę su Rusija.
„Manau, kad ypač palanku dirbti su partneriais Rusijoje, jos regionuose, taip pat kaimyninėje Baltarusijoje, Kazachstane ir kitose šalyse, kur ekonomikos potencialas ir prekių bei paslaugų vartojimas turi ilgalaikę tendenciją augti.
Mes nepasidavėme konservatorių spaudimui ir jų išpuoliams, kaltinant ir mane, ir visą partiją, esant prorusišką. LLP pasisako už išmintingą užsienio politiką, kuri turi būti išmintingai orientuotą į nacionalinių interesų įgyvendinimą“, – suvažiavime kalbėjo K.Prunskienė.
Su „Vieninga Rusija“ pasirašyto memorandumo dar nenutraukė
Stoti į gynybinę poziciją prireikė po to, kai K.Prunskienei pasipylė kaltinimai, kad ši tais pačiais metais dalyvavo Vladimiro Putino partijos „Vieninga Rusija“ suvažiavime ir su judėjimu pasirašė bendradarbiavimo memorandumą.
Jo tekste akcentuota, kad Lietuvos liaudies partija ir visos Rusijos politinė partija „Vieninga Rusija“ konsultuosis ir keisis informacija Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos situacijai, dvišaliams ir tarptautiniams santykiams aktualiais klausimais.
Grįžusi iš suvažiavimo Rusijoje, K.Prunskienė surengė spaudos konferenciją, norėdama papasakoti savo įspūdžius.
„Įdomiausia žinia, kuri buvo paskelbta ir kurios visi labai laukė, [...] kurią paskelbė Vladimiras Putinas (nors jis nėra partijos narys, bet jis pirmininkauja, lyderiauja partijoje, kuri rėmė jį kaip prezidentą ir kaip premjerą), – jis apsisprendė dalyvauti kituose prezidento rinkimuose ir pasiūlė dabartiniam prezidentui Dmitrijui Medvedevui vesti „Vieningą Rusiją“ sąrašą kituose Dūmos rinkimuose“, – pasakojo K.Prunskienė.
Tai buvo 2011 m. rugsėjį ištarti žodžiai. Bent jau iki šiol partija nepaskelbė nutraukusi memorandumą su „Vieninga Rusija“.
Tikino, kad 50 proc. Lietuvos per mėnesį uždirba 10 tūkst.
Tačiau partijos lyderę ištiko nelaimė. K.Prunskienę pakirto insultas ir ji pasitraukė iš politikos. Naujuoju partijos vedliu tapo buvęs Seimo narys Andrius Šedžius.
„Manau, kad gyvenu lygiai taip pat, kaip gyvena didžioji dalis lietuvių. Na, gal nebūsiu toks optimistiškas. Gal 50 proc. Lietuvos gyventojų taip gyvena. Mano kaimynas gyvena dar prabangiau nei aš“, – dar prieš tapdamas partijos pirmininku pasakojo A.Šedžius.
Tai tas pats verslininkas, kuris mielu noru televizijai rodė savo namus ir automobilius. Tačiau, anot jo, taip pat gyveno pusė šalies žmonių. Ir pasirodo, kad gauna štai tokį atlyginimą: „Manau, kad mėnesio pajamos sudaro 10 tūkst. eurų.“
Konkurenciją sudarė sekso ekspertė
A.Šedžiaus istoriją galime pradėti ir dar anksčiau. Dvejus metus prieš tai, dar būdamas Seimo ir socialdemokratų partijos nariu, A.Šedžius Šiauliuose gavo „superkugelio“ nominaciją.
Tuo metu „Šiaulių kraštas“ rašė, kad jam tokia nominacija skirta už dažnas viešas kalbas, savireklamą, savo turtų demonstravimą, bet nieko neveikimą. Tokią nominaciją politikas gavo tada, kai nusprendė palikti Lietuvos socialdemokratų partiją.
Tačiau greitai žiniasklaidą apskriejo žinia, nustebinusi ir A.Šedžių. Kartu su juo į Europos Parlamentą nuo partijos kandidatuoja Milda Bartašiūnaitė-Rudalevičienė, anksčiau save vadinusi sekso eksperte.
A.Šedžius partijos pirmininku tapo itin svarbiu organizacijai metu. Tais pačiais metais prie Lietuvos liaudies partijos prisijungė Tautinė partija „Lietuvos kelias“, kurios vadove tuo metu buvo Lilijana Astra, aršiai kritikavusi Andriaus Kubiliaus vyriausybę, lenkų tautinę mažumą, teigdama, kad ji negali gauti išskirtinių teisių, kaip antai nelietuviškų raidžių rašybos pasuose.
Kaip tik tuomet liaudies partijos lyderis A.Šedžius tapo pirmuoju sąrašo numeriu į 2014-ų metų Europos Parlamento rinkimus.
Tačiau greitai žiniasklaidą apskriejo žinia, nustebinusi ir A. Šedžių. Kartu su juo į Europos Parlamentą nuo partijos kandidatuoja Milda Bartašiūnaitė-Rudalevičienė, anksčiau save vadinusi sekso eksperte.
Kelias į EP buvo užkirstas
Pasiskelbusi, kad kandidatuoja į Europos Parlamentą, vienintelė Lietuvoje sekso pertė pakeitė įvaizdį. Pradėjo aktyviai kovoti už jaunimo dorovę ir garinti actą. Kaip aiškino pati, garinti actą neva reikėjo siekiant neapsinuodyti lėktuvų danguje paliekamais garais. Ji pati šį procesą filmuodavo, bandydama įrodyti acto poveikį.
O į Europą jos keliai pasuko, kaip aiškino pati, norint išmėžti mėšlą iš Europos Parlamento. Tačiau A.Šedžius pareiškė, kad M. Bartašiūnaitė- Rudalevičienė jokių šansų laimėti neturi.
Vis dėlto Lietuvos liaudies partija negalėjo dalyvauti artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose. A.Šedžiaus vadovaujama partija, kurios rinkimų sąrašą paįvairino sekso ekspertė, nesurinko pakankamai parašų. Viltys keliauti į Briuselį žlugo.
Partiją piktino autokratiška elgsena
Nepasisekus rinkimuose, Šiaulių milijonieriui atėjo juodas laikotarpis. Nespėjus įsibėgėti 2015-iesiems, Lietuvos liaudies partija išbraukė politiką iš sąrašų.
Partija teigė, kad daugelį tarybos ir eilinių partijos narių šokiravo įžūli ir autokratiška A.Šedžiaus elgsena. Nariai neapsikentė esą vienvaldiškų partijos pirmininko sprendimų, ignoruojant daugumos tarybos bei valdybos narių nuomonę.
Tuo metu jau buvęs partijos pirmininkas pavadino tai neteisėtu perversmu, nors galiausiai pats pasitraukė ir stojo į partiją „Tvarka ir teisingumas“. Tai jau trečia partija jo politinėje karjeroje.
Prie partijos vairo stojo signataras
Nors buvo planuota, kad partiją į šių metų rinkimus ves kitas žmogus, vasarą į partijos areną žengė vienas iš Sąjūdžio veikėjų, signataras Rolandas Paulauskas. Jis – naujasis pirmininkas.
R.Paulauskas siejamas su Tautos pažangos partija. Ji susiformavo Atgimimo laikais Kauno Sąjūdžio Tarybos viduje. Jos lyderiu tapo būtent R.Paulauskas. Partija, kartais sulaukia kaltinimų, kad būtent dėl jos nepavyko liustracija, įstatymas, kuris turėjo apriboti komunistų partijos atstovams eiti svarbias valstybines pareigas.
Pasitraukęs iš Seimo, R.Paulauskas ėmė vesti televizijos laidą, „Kas geresnio, premjere?“.
Kaltinimų buvo pažirę ir dėl šios laidos. Esą buvo bandoma įtikti tuomečiam premjerui Adolfui Šleževičiui. Vėliau R. Paulauskas vedė ir kitas laidas, dar vėliau perėjo į verslą, o nuo 2009 m. vedė radijo laidą „Naktigonė“.
Ketino tapti prezidentu
Palikęs radiją R.Paulauskas 2014 m. bandė tapti Lietuvos prezidentu, tačiau į rinkimų biuletenius nepateko, nes nesurinko reikiamo parašų kiekio.
Jo aktyvumo žiburys buvo ryškiausias, kai Lietuva turėjo stoti į Europos Sąjungą. Dabartinis Liaudies partijos vadovas 2003 m. garsiai pasisakė prieš stojimą į bendriją. Tiesioginiame eteryje jis ginčijosi su ta pačia K.Prunskiene.
„Štai yra kažkoks geras dėdė, kuris gyvena nežinia kur, kuris žada mums duoti visose srityse. Nereikia žinoti jokių skaičių, nereikia žinoti jokių sutarčių. Aš kalbu paprastam žmogui, Lietuvos piliečiui – užduokite sau vieną paprastą klausimą – kai jums sako, kad sumokėjus vieną litą, jūs gausite du atgal, paklauskite savęs ir kitų – kas bus tas mokėtojas“, – tvirtino apie tariamą ES finansavimą kalbėjo R.Paulauskas.
Apie ES nuomonę greitai pakeitė
Birželį Lietuvos liaudies partijos suvažiavime jis jau kalbėjo, kad lietuviai ES gyvena labai gerai, geriau nei galvoja. Bet šį kartą, nors ir atradęs džiaugsmą prieš tai kritikuotame valstybių projekte, jis surado naują priešą.
„Valstybinė televizija šiuo metu teikia visiškai nerealią informaciją apie tai, kas vyksta tiek Vakarų Europoje, tiek apskritai pasaulyje. Tai yra labai vienapusiška, ideologizuota, propagandinė informacija“, – su tokiomis ir kitomis žinutėmis šiais metais į Seimo rinkimus keliauja R.Paulauskas.
Kartu su juo į Seimą nori patekti staliai, keliautojai po pasaulį, teatro režisieriai, tautininkai, filologai, emigrantai, statybininkai ir kiti įvairiausių profesijų žmonės.
Lietuvos liaudies partija kol kas valdžioje dar nebuvo. 2012 m. rinkimuose partija šliejosi prie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, tačiau mandatų iškovoti nepavyko. Praeituose savivaldos rinkimuose partija gavo dvi vietas Šiaulių miesto taryboje, dvi vietas – Kalvarijos, vieną – Jurbarko savivaldybėse.
Partija buvo įkurta, tikintis kad ji atspindės centro politinę srovę. Šiuo metu ji turi beveik 3 tūkst. narių.
