Save kildina dar iš tarpukariu veikusios sąjungos
LVŽS save kildina iš Valstiečių liaudininkų sąjungos, veikusios dar tarpukariu, kuri oficialiai atkurta 2005 m. Tačiau partijos pradžia nepriklausomoje Lietuvoje išaušo 1990 m. kaip Lietuvos valstiečių sąjungos. 1992 m. Seimo rinkimai Valstiečių sąjungai nebuvo sėkmingi – į Seimą pateko vos vienas vienmandatininkas.
Partija tada agitavo už kooperatinės sistemos sukūrimą Lietuvos kaime, valstiečių kredito bankų steigimą, žemės reformą, socialiai orientuotą valstybės politiką. Dabartinis partijos vedlys Ramūnas Karbauskis į šios partijos vadovo postą žengė 1998 m. Tada jis išrinktas šio politinio judėjimo lyderiu.
Galų gale, valstiečiai susijungė su Lietuvos moterų partija. Pastaroji vėliau pakeitė pavadinimą į Naujosios demokratijos partiją, kuriai vadovavo Kazimira Prunskienė. Į Seimą Valstiečių ir naujosios demokratijos sąjungai pavyko prasibrauti 2004 m. Nepaisant prastų rezultatų, į partijos štabą tada pasveikinti atvyko ir šiuo metu dažnai korupcijos skandaluose linksniuojamos bendrovės „MG Baltic“ atstovai.
Nepaisant prastų rezultatų, į partijos štabą tada pasveikinti atvyko ir šiuo metu dažnai korupcijos skandaluose linksniuojamos bendrovės „MG Baltic“ atstovai.
K.Prunskienė tada dėl prastų rezultatų kaltino menką rinkėjų aktyvumą: „Rezultatas mums nėra toks džiugus, tikėjomės maždaug dvigubai daugiau. 50 proc. siekiantis laimėjimas irgi turi tenkinti, ką padarysi. Tokia rinkėjų valia, be to, aktyvumas buvo nedidelis.“
Minint Valstiečių sąjungos šimtmetį partijos pavadinimas pakeistas į istorinį – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą.
Tačiau 2008 m. partija ir vėl persivadino. Šį kartą tapo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tada partijos lyderis R. Karbauskis sakė, kad „Žodžio „žaliųjų“ pavadinime atsiradimas atspindi keletą metų vykdytą partijos veiklą“. Esą jie yra vienintelė parlamentinė partija, kuri jau atstovauja žaliųjų vertybes – pasisako už Lietuvą be atominės elektrinės, už atsinaujinančios energetikos plėtrą, kuri kuria darbo vietas Lietuvoje.
Partijos lyderis – vienas turtingiausių šalies žmonių
Nors partija vis turėdavo kelias vietas Seime, Europos Parlamente bei savivaldybių tarybose, itin reikšmingo vaidmens šalies politiniame gyvenime nevaidino.
Nepaisant to, R.Karbauskis – vienas turtingiausių žmonių ir didžiausių žemvaldžių šalyje – įtakos turėjo visada. Tai žmogus, kuris deklaruoja tokias vertybes, kaip gimta žemė, blaivybė, šeima bei atkaklus darbas, tačiau žiniasklaidoje galima rasti ne vieną publikaciją ir apie kitokius jo bei su juo susijusio verslo vingius.
Įtakingas žemvaldys R.Karbauskis, anot oficialių duomenų, per du dešimtmečius savo turtą padidino dešimteriopai. Kaip pats sako, jis tik ūkininkas, kurio apyvarta buvo didelė. Tačiau žiniasklaidoje minimas ne vienas nuskriaustas smulkusis ūkininkas, iš kurio R.Karbauskis žemes esą nugrobė ar kitaip nuskriaudė. Tiksliau – privertė parduoti už menką kainą. Žinoma, tai tik sklandančios legendos, kurias patvirtinti sunku, nes jos gali būti netikros, arba smulkiosios žemės ūkio žuvelės galbūt bijo išsižioti prieš didelį žemės ūkio verslo ryklį.
DELFI šaltinių teigimu, bijodami turtingo verslininko keršto, ūkininkai nedrįsta viešai skųstis. Kalbama, kad nemaža dalis R.Karbauskio turto – iš šių ūkininkų perimtas verslas ir žemės. Esą ne vienas ūkininkas susiviliojo milijonieriaus valdomo „Agrokoncerno“ sutartimis dėl grūdų pardavimo ir trąšų pirkimo, taip pat dėl technikos įsigijimo finansavimo. Vis dėlto šios sutartys vėliau tapdavo žuvies ašaka gerklėje ir dėl jų ne vienam teko nukentėti.
Paskaičius viešai skelbiamus teismų sprendimus, atrodo, kad R.Karbauskio valdomos bendrovės daugeliui sukėlė nemažai galvos skausmo.
Pats milijonierius atmeta visus kaltinimus ir sako, jog tai kitų politikų pramanai. Tačiau paskaičius viešai skelbiamus teismų sprendimus, atrodo, kad R.Karbauskio valdomos bendrovės daugeliui sukėlė nemažai galvos skausmo.
Pavyzdžiui, sprendžiant iš 2010 m. bylos medžiagos, vienas asmuo „Agrokoncernui“ įkeitė brangų javų kombainą.
Šios skolos žmogus nesugebėjo grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis, todėl bendrovė pateikė prašymą areštuoti ūkininko turtą. Keista tai, kad net perėmusi kombainą bendrovė toliau prašė teismo palikti žmogaus turtą areštuotą. Tačiau teismas atmetė tokį prašymą ir priėmė žmogui palankų sprendimą.
Iš kito ūkininko „Agrokoncernas“ teismo prašė išieškoti 143 tūkst. tuomet dar litų skolą, dar 15 proc. nuo šios sumos kaip nuostolį ir dar papildomai po 1,5 proc. mėnesinių palūkanų už pradelstą atsiskaitymo laikotarpį.
Teismas nusprendė nenagrinėti šio prašymo ir nurodė, kad jo reikalavimai neaiškūs ir prieštarauja sudarytos sutarties nuostatoms. Paklaustas apie šias bylas, politikas tikino, jog dėl kombaino įvyko nesusipratimas, dėl skolų išieškojimo į teismus kreipiamasi esą tik išskirtiniais atvejais, kai skolos nemokamos piktybiškai, o palūkanos sutartyse nustatomos atsižvelgiant į rinkos sąlygas. Numatytos baudos neva tik formalumas.
Pasisakė ir prieš eurą, ir prieš kitus pokyčius
Dar vienas įdomus faktas – prieš 1996 m. Seimo rinkimus viešai paskelbtoje biografijoje apie R.Karbauskį rašoma, kad jis įsteigė bendrovę „Agrokoncernas“. Ši bendrovė Lietuvoje atstovauja kelioms įmonėms.
Viena jų – Rusijos koncernas „Acron“. Tai viena didžiausių trąšų gamintojų Rusijoje ir visame pasaulyje. Ją valdo vienas turtingiausių Rusijos verslininkų, kuris yra su Kremliumi siejamas oligarchas. R.Karbauskis neigia bet kokias sąsajas su „Acron“ ir apskritai su Rusija ar jos verslininkais.
Biografijoje pavartotas žodis „atstovauti“ esą reiškia tik tiek, kad „Agrokoncernas“ prekiavo minėtos bendrovės trąšomis. R.Karbauskis tikino niekada nepasirašęs jokios atstovavimo sutarties su Rusijos bendrovėmis. O šios esą neturi tokių sutarčių. R.Karbauskis tvirtino pažįstantis ir niekada nesusitikęs su jokios Rusijos įmonės vadovu.
Politikas aršiai pasisakė prieš Visagino atominę elektrinę, prieš skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje. Taip pat prieš žemės pardavimą užsieniečiams.
„Šalys, kurias turime šalia – Lenkija, Vengrija ir t. t. – elgiasi visai kitaip. Vengrai priėmė konstitucines pataisas, draudžiančias užsieniečiams pirkti žemę. Šioje situacijoje galima teigti paprastai – jeigu Europos Sąjunga (ES) nebūtų diskriminavusi Lietuvos ūkininkų, kuriems (man taip pat) gresia netekti išmokų, klausimas nebūtų kilęs“, – tvirtino R.Karbauskis.
Dėl tokių pažiūrų politikas ne kartą kaltintas ryšiais su Rusija. Siekdamas apsiginti, jis padavė į teismą Seimo opozicijos lyderį Andrių Kubilių. „Teiginius, kad tie, kurie pasisako prieš atominę elektrinę, skalūnus, žemės pardavimą, yra prorusiški, mes girdime nuolat. Konservatorių rinkimų partija tuo paremta – tie, kurie nebealsuos už konservatorius, vadinami stumiančiais į Rusijos glėbį“, – tikino R.Karbauskis.
Jis taip pat pasisakė prieš eurą: „Nesibaigianti krizė, dideli įsipareigojimai Europos stabilumo fondui, neišvengiamas gyventojų išlaidų didėjimas verčia abejoti skubotu euro įvedimu. Euras mums gali būti reikalingas tik sustiprėjus Lietuvos ekonomikai, ženkliai padidėjus žmonių pajamoms ir tik tautos referendumo sprendimu.“
R.Karbauskis dar siejamas su Naisiais – miestelių Šiaulių rajone. Sakoma, ten nelikę nė vieno girtuoklio ir vyrauja taika ir ramybė. Ir serialas toks buvo – „Naisių vasara“, kurio vienas iš scenarijaus autorių – R.Karbauskis. Vėliau visa tai pavirto ir vasaros festivaliu, kuriame šiukštu negalima svaigintis. Nebent tyru oru, švariu vandeniu ir žaluma akyse.
Partijos nariai prieštarauja vieni kitiems
Dar vienas partijos šviesulys – Saulius Skvernelis. Pradėjęs savo kelią kaip kelių policininkas, jis užkopė iki vidaus reikalų ministro posto. Sulaukęs itin daug kritikos, kai šimtai policijos pareigūnų šukavo Vilnių, ieškodami Sergejaus Molotkovo, jis ragintas atsistatydinti.
Spalvas dar labiau sutirštino konfliktas su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, kuri naktį skambino S.Skverneliui pasiteirauti apie situaciją, o šis vėliau sakė, kad tokie skambučiai tik trukdė jam dirbti. Prezidentė tokį elgesį pavadino žemu politiniu lygiu.
Galų gale, S.Skvernelis premjerui įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Po ilgų diskusijų, Algirdas Butkevičius pareiškė, kad jį tenkina vidaus reikalų ministro darbas, todėl ant jo atsistatydinimo pareiškimo nepasirašys. Pasak A.Butkevičiaus, pavienių pareigūnų klaidos yra netoleruotinos, tačiau ministras per labai trumpą laiką nuveikė daug ir pelnė ne tik profsąjungų, bet ir visuomenės pasitikėjimą.
„Vidaus reikalų ministras per trumpą laikotarpį vidaus reikalų sistemoje atliko didžiulius darbus. Manau, jei palygintume su kitų vidaus reikalų ministrų nuveiktais darbais, tai tikrai būtų matomas nepaprastai didelis šuolis ir tai, kaip reikia pertvarkyti vidaus reikalų sistemą, kaip ji šiuo metu įgyvendinama“, – tada situaciją komentavo A.Butkevičius.
Pats ministras S.Skvernelis teigė, kad likti poste jį paskatino premjero pasitikėjimas ir noras toliau dirbti vidaus reikalų sistemai.
„Tikrai labai vertinu ministro pirmininko pasitikėjimą, palaikymą ne vien man kaip asmeniui, bet visiems tiems darbams, kuriuo darome vidaus reikalų sistemoje. Vertinu žmonių palaikymą ir priimu sprendimą dirbti su ministru pirmininku komandoje likusį laiką iki kito rudens“, – tvirtino S.Skvernelis.
Tada Seimo pirmininkė L.Graužinienė pareiškė, kad nuo šiol su ministru bendraus tik tarpininkaujant premjerui. Nors atrodė, kad S.Skvernelis darbą ministerijoje tęs, paskelbęs, jog kandidatuos Seimo rinkimuose ne su jį delegavusia partija „Tvarka ir teisingumas“, o su LVŽS, galų gale iš posto pasitraukė.
Vis dėlto, šioje partijoje, atrodo, nemažai prieštaravimų. Jos lyderis R.Karbauskis pasisako už tradicinę šeimą, o S.Skvernelis yra linkęs pritarti partnerystei.
Taip pat ir partijos keliama partijai nepriklausanti kandidatė Dovilė Šakalienė, visą gyvenimą kovojusi už lygias visų teises, dabar į Seimą bando patekti su partija, kuri jos idėjoms nepritaria.
Partijoje šiuo metu yra daugiau kaip 3,5 tūkst. narių. Ji deklaruoja esanti centro dešinėje.