„Mes iš esmės visi sutariame, kad esminis rudens darbas yra biudžeto svarstymas ir priėmimas, jame prioritetas bus skirtas energetinių kainų šoko mobilizavimui“, – po Seimo vadovybės susitikimo su prezidentu penktadienį sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Prezidentas pažymi, kad Seimui ir Vyriausybei svarstant kompensacijas gyventojams dėl išaugusių energijos kainų svarbu apsispręsti, koks biudžeto deficitas nesukeltų pavojaus valstybei.
Anot G.Nausėdos, svarbu, kad rudenį „visi vieningai sutartumėme dėl vieno prioriteto – dėl itin aukštų energetinių kainų poveikio mūsų namų ūkiams ir verslui“. Įgyvendinant šį prioritetą jis ragina „sulaikyti tam tikrų kitų viešųjų išlaidų didinimą kitiems tikslams“.
Šalies vadovas tai pat ragina nedidinti kai kurių kitų viešųjų išlaidų, tačiau, anot jo, svarbu didinti minimalią algą, neapmokestinamąjį pajamų dydį, socialines išmokas, vaiko pinigus.
Pirmąją sesijos dieną bus pristatytas darbų programos projektas, prezidento vetuotas įstatymas dėl griežtesnių reikalavimų rinkimų komitetams ir sprendimas savivaldybių tarybų ir merų rinkimus skelbti kitų metų kovo 5 dieną.
Biudžetai. Pagrindiniu Seimo rudens sesijos darbu tradiciškai yra kitų metų valstybės bei kitų biudžetų tvirtinimas. Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, augančioms energijos kainoms kompensuoti kitų metų valstybės biudžete reikės numatyti daugiau nei 1 mlrd. eurų. Ji pabrėžia, kad iš šios sumos taip pat bus didinamas minimalus mėnesio atlyginimas, neapmokestinamųjų pajamų dydis, biudžetininkų darbo užmokestis ir imamasi kitų priemonių.
Užvertos sienos. Seimas planuoja iki gruodžio 16 dienos imtinai pratęsti nepaprastąją padėtį, tik nebe visoje Lietuvoje, kaip dabar, o pasienyje su Rusija ir Baltarusija, bet didžiausia naujovė – su tam tikromis išimtimis bus draudžiama į Lietuvą patekti Rusijos piliečiams. Baltijos šalys ir Lenkija sutarė iki rugsėjo 19 dienos užverti sienas turizmo, kultūros, sporto ir verslo tikslais keliaujantiems Rusijos piliečiams, Lietuvoje šis sprendimas bus įgyvendintas per nepaprastosios padėties nutarimą.
Žmogaus teisės. Seimo rudens darbotvarkėje numatyti ir įprastai daugiausiai politikų ginčų sukeliantys su žmogaus teisėmis susiję projektai. Po pateikimo pavasarį į Seimo salę svarstymui grįš Civilinės sąjungos įstatymo projektas dėl nesusituokusių porų, tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių, santykių įteisinimo, siūlymas už nedidelį kiekį kanapių taikyti nebe baudžiamąją, o administracinę atsakomybę.
Valstybės tarnyba. Seimui rudenį bus teikiama viešojo sektoriaus reforma, kuria numatoma stiprinti vadovų kompetencijas, steigti Viešojo valdymo agentūrą, atsisakant Valstybės tarnybos departamento. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, pertvarkomis siekiama turėti valstybės tarnybą, kuri „gebėtų susitvarkyti su laikmečio iššūkiais“.
Interpeliacijos. Seime vasarą opozicija paskelbė rengsianti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui dėl Kaliningrado tranzito peripetijų, taip pat kalbėta apie interpeliacijos energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, tačiau kol kas šios iniciatyvos pritilo. Didžiausią opozicinę frakciją turinčių „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis sesijos išvakarėse pareiškė, kad interpeliacijos yra „tuščias oro stumdymas“, žinant, jog balsų ministrams atstatydinti nepakaks.
Apkalta. Parlamentas taip pat turės balsuoti dėl apkaltos Seimo nariui Petrui Gražuliui, įsiteisėjus nuosprendžiui dėl piktnaudžiavimo. Procesas vyks supaprastinta tvarka, kadangi nėra sprendžiamas priesaikos sulaužymo klausimas.
Seimo rudens sesijos darbų programoje įrašyti 473 teisės aktų projektai be lydimųjų, teikiami prezidento G. Nausėdos, Vyriausybės, Seimo komitetų, frakcijų ir Seimo narių. Per sesiją planuoja surengti daugiau nei 45 Seimo posėdžius.
Seimas per metus renkasi į dvi eilines sesijas: pavasario sesija trunka kovo 10 – birželio 30 dienomis, rudens sesija – rugsėjo 10 – gruodžio 23 dienomis.