K.Glaveckas teigė, jog rinktis į salę, įprastus posėdžius ir diskutuoti – tradicija, kurios, pasak jo, nederėtų laužyti.
„Pats parlamentas atsirado dėl to, kad žmonės galėtų susirinkti – tie, kurie deleguoti tautos vardu, ir pasisakyti. Penkių šimtų metų tradicija.
Kas liečia mus, Konstitucija nėra atšaukusi mūsų Seimo narių įgaliojimų ir galimybės mums dalyvauti Seimo posėdyje. Praktiškai visose Europos Sąjungos valstybėse, išskyrus gal Izraelį, <...> gali [parlamentarai] salėj sėdėti, kalbėti ir diskutuoti, nes be diskusijų apskritai nėra parlamento“, – antradienį žurnalistams Seime komentavo Seimo narys.
K.Glaveckas: procedūra bloga, neefektyvi
Pasak jo, prisijungimas, norint dalyvauti nuotoliniame posėdyje, užtrunka ilgai, o ir pats posėdis išsitęsia: „Jeigu paprasčiausias klausimas užtrunka dabar dvi minutes, tai gyvam posėdyje jis užtrunka 20 ar 30 sekundžių. Tai visų pirma, pats darbas neefektyvus.“
Be kita ko, nuotolinis darbas, K.Glavecko įsitikinimu, nuo COVID-19 neapsaugos.
Dauguma Seimo narių kabinetuose sėdi po tris ar keturis, nusimovę kaukes ir situacija nėra ką geresnė.
„Dauguma Seimo narių kabinetuose sėdi po tris ar keturis, nusimovę kaukes ir situacija nėra ką geresnė“, – tikino jis.
Rengti nuotolinius posėdžius, po to kai koronavirusas išplito ir Seime, nutarė Seimo valdyba.
„Konstitucija yra aukštesnė negu valdybos sprendimas. Valdyba negali atimti iš Seimo narių teisės dalyvauti posėdyje, registruotis ir dalyvauti klausimų svarstyme. Jeigu tokia teisė atimama, mano supratimu, pažeidžiama Konstitucija“, – aiškino K.Glaveckas.
Nuotolinis Seimo posėdis:
Paklaustas, kodėl kaip ir kiti Seimo nariai, nesutinka jungtis per kompiuterį
„Aš prisijungiau, bet ten ant tiek sudėtinga... Ne sudėtinga, bet bloga procedūra. Neefektyvi. Nematau pagrindo tam, kad dabar visi dirbtų iš kompiuterių. Aš noriu dirbti ne iš kompiuterio“, – atkirto politikas.
Jo įsitikinimu, Seimas galėtų dirbti mišriu būdu – ir iš posėdžių salės, ir iš kitų vietų: „Gali Seime dalyvauti, pavyzdžiui, nuo frakcijos po du ar tris, kad būtų atstovaujama, bet jokiu būdu ne visi išvaryti ir neaišku kur.“
Seimas į įprastus posėdžius, K.Glavecko įsitikinimu, galėtų nesirinkti nebent karo atveju.
V.Ąžuolas: sistema galima manipuliuoti
„Pritariu visoms profesoriaus Kęstučio išsakytoms mintims. Pagrindinė teisė yra Konstitucija – valdyba negali prieštarauti tam, ką užtikrina Konstitucija“, – kolegai Seime antrino „valstietis“ V.Ąžuolas.
Jis neatmetė galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą: „Turbūt teks kreiptis į Konstitucinį Teismą ir paklausti, kodėl apribojamos mūsų teisės.“
Taip pat politikas siūlė atkreipti dėmesį į Seimo komitetų posėdžius, kai jų nariai kabinetuose gali rinktis ir tiesiogiai, ir dalyvauti per nuotolį.
„Yra užtikrinta teisė, o dabar valdyba nusprendė salėje atimti tą teisę“, – piktinosi parlamentaras.
„Įstatymai gali būti priimti arba nepriimti, apsvarstyti arba nesvarstyti vieno balso skirtumu. Vadinasi, šiai dienai man, kaip Seimo nariui, teisė yra atimta. Aš negaliu dalyvauti salėje ir balsuoti“, – tęsė jis.
Paklaustas, kodėl negali dalyvauti posėdyje naudodamasis kompiuteriu, V.Ąžuolas atsakė, jog nuotolinio darbo sistema galima manipuliuoti.
„Buvo daug mokymų. Puikiai mačiau, kaip galima manipuliuoti sistema. Prie kompiuterio galima pasodinti padėjėją, pridėti nuotrauką, suvesti kodą ir už Seimo narį gali balsuoti padėjėjas“, – tikino Seimo narys.
Posėdis su nesklandumais
Parlamentarai nuotoliniu būdu posėdžiauja naudodamiesi „Microsoft Teams“ platforma.
Prieš pradėdami darbą parlamentarai privalo savo tapatybę patvirtinti naudodami mobilųjį elektroninį parašą arba „Smart-ID“ programėlę. Taip pat prieš kiekvieną balsavimą – ir nusifotografuoti.
Pirmą kartą posėdžiaujant per nuotolinį ne viskas buvo sklandu. Dažniausiai pasikartojusi problema – ne visiems Seimo nariams pavykdavo užsiregistruoti balsavimams.
„Nors ir prisijungiau, identifikavau save, bet kamera rodė, kad yra neprieinama, nors visą laiką prieinama. Kažkas negerai su tuo“, – per posėdį kalbėjo „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Seimo pirmininkė pirmąją nuotolinio darbo valandą įvertino palankiai, nors sutiko, jog viskas vyksta lėčiau.
„Įspūdis geras, pakankamai sklandžiai. Kaip ir minėjau prieš posėdį, to ir galėjome tikėtis, kad procedūros vyksta šiek tiek, atskirais atvejais gerokai lėčiau nei gyvo posėdžio metu. Seimo nariai labai nori replikuoti, pasisakyti kiekvienu klausimu, tai yra jų teisė. Manyčiau, svarbu, kad sistema veikia pakankamai sklandžiai. Ką tik priėmėm pirmą įstatymą nuotoliniu būdu“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė maišto nesureikšmino
Dviejų Seimo narių noro maištauti prieš nuotolinį darbą ji rimtai nevertino.
Jei iš 141 Seimo nario maištauja tik du, manau, tai yra labai geras rezultatas.
„Jei iš 141 Seimo nario maištauja tik du, manau, tai yra labai geras rezultatas“, – komentavo Seimo pirmininkė.
„Kiekvienas Seimo narys apsisprendžia dėl to, kiek konstruktyviam būti“, – pridūrė ji.
V.Čmilytė-Nielsen vylėsi, kad politikai bus pakantūs.
„Mes tikrai šį posėdį organizuojam nuotoliniu būdu ne dėl to, kad labai smagu ar dėl to, kad norisi išbandyti kitus posėdžiavimo būdus, bet dėl to, kad šalyje yra karantinas ir yra labai daug sergančių. Vertinant šias, pakankamai rimtas aplinkybes, norisi tikėti, kad Seimo nariai bus konstruktyvūs, pakantūs kažkokioms mažoms problemoms ar sudėtingesnėms darbo aplinkybėms“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Ji taip pat vylėsi, kad Seimo narių įsitraukimas į technologijas taps akstinu dar šią kadenciją panagrinėti internetinio balsavimo galimybes.
Seimo pirmininkė tikino, kad trečiadienį – sausio 13-ąją, kai minima Laisvės gynėjų diena – įprastas iškilmingas posėdis Seime taip pat nevyks. Planuojama transliuoti iš anksto, anksčiau įrašytą posėdį.
