„Seimo akimis mūsų prioritetas visų pirma – aktyvi Europos Sąjungos Rytų partnerystės politika. Globalioje strategijoje turėtų būti aiškiai įtvirtintas ES įsipareigojimas rasti efektyvias priemones integracijai su Rytų partnerėmis gilinti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė B.Juodka.
Pasak komiteto pirmininko, savo pastabas pasiūlius nacionaliniams parlamentams, nauja ES Globalios ES užsienio ir saugumo politikos strategija Europos vadovų tarybai turėtų būti pateikta birželio mėnesį.
Rusija negali turėti veto teisės sprendžiant įvairius ES santykių su Rytų partnerystės valstybėmis aspektus, o ES santykių su Rytų kaimynėmis pobūdžio neturi lemti principas „visų pirma Rusija“, – teigiama dokumente.
„ES asocijuotoms partnerėms – Gruzijai, Moldovai, Ukrainai – parama turi būti stiprinama, o su kitomis Rytų partnerystės valstybėmis galima svarstyti įvairius individualius bendradarbiavimo modelius.
Rusija negali turėti veto teisės sprendžiant įvairius ES santykių su Rytų partnerystės valstybėmis aspektus, o ES santykių su Rytų kaimynėmis pobūdžio neturi lemti principas „visų pirma Rusija“, – teigiama dokumente.
Jame taip pat pabrėžiama, kad matant Rusijos sėkmingai įgyvendinamą įšaldytų konfliktų kūrimo scenarijų Rytų partnerystės valstybėse šitaip siekiant įšaldyti jų demokratinę raidą, reikia užtikrinti aktyvesnį ES vaidmenį sprendžiant šiuos konfliktus, taip pat numatyti prevencines priemones galimos jų eskalacijos ar panašių įšaldytų konfliktų kūrimo scenarijų pasikartojimo atveju.
Dėl ES santykių su Rusija pabrėžiama, kad „Lietuva visada pasisakė ir pasisako už Vakarų demokratinės bendruomenės vertybėmis, tarptautinės teisės normomis ir principais grįstą bendradarbiavimą“ ir ragina išlaikyti solidarumą, kalbėjimą vienu balsu ir atsparumą įvairioms Rusijos taikomoms poveikio priemonėms – politinėms, energetinėms, ekonominėms, informacinėms.
„Globalioje strategijoje turėtų būti įtvirtinta nuostata, kad ES ir Rusijos santykiams ateityje lemiamą poveikį turės Rusijos pastangos stiprinti demokratiją ir pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms tiek pačioje Rusijoje, tiek jai puoselėjant santykius su viso pasaulio valstybėmis ir tarptautinės teisės normų laikymasis, ypač turint omenyje jos veiksmus ES Rytų partnerystės valstybėse, visų pirma Krymo atvejį ir veiksmus rytinėje Ukrainos dalyje, taip pat vykdomą „slenkančią“ Gruzijos okupaciją“, – rašoma dokumente.