Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų docentas Kęstutis Girnius parlamento sprendimą vadina gėdingu ir vertina jį kaip bandymą savotiškai klastoti šalies istoriją.
„Manau, kad tai yra gėdingas sprendimas, smulkmeniškas, sakyčiau, net ir savotiškas nesusipratimas. Ką besakytum apie V.Landsbergį, apie vėlesnę jo karjerą, jis buvo tas žmogus, kuris suvaidino patį esminį vaidmenį privedant Lietuvą prie nepriklausomybės: jis vadovavo Sąjūdžiui sunkiausiomis dienomis, atlaikė tą Rusijos spaudimą. Tie, kurie nutarė neteikti, dėl įvairių man nesuprantamų priežasčių lyg bando suklastoti Lietuvos istoriją, lyg V.Landsbergis nieko bendro neturėjo su Lietuvos laisvės atgavimu“, – BNS sakė K.Girnius.
Tuo metu istorikas, politologas istorikas Algis Kasperavičius sakė neabejojantis, kad už veiklą atkuriant nepriklausomybę praėjusio amžiaus devinto ir dešimto dešimtmečio sandūroje, V.Landsbergis nusipelnė premijos.
„Bet turint omenyje jo vėlesnę veiklą ir net ne pačią veiklą, o retoriką tikrų ir tariamų politinių priešininkų atžvilgiu, bekompromisiškumą, ypatingą jo stilistiką, tad tas sprendimas negali stebinti (...). Manau, kad tai yra reakcija net ne į tai, kad jis kategoriškas, bet į tai, kokia forma išreiškiama (kritiką) – pašaipėlėmis ir kita stilistika. Manau, šito buvo galima laukti“, – BNS sakė jis.
Seimas antradienį atsisakė pirmajam faktiniam šalies vadovui atkūrus nepriklausomybę V.Landsbergiui skirti Laisvės premiją. Šiemet premija niekam nebus teikiama. Už nutarimą balsavo 53 parlamentarai, prieš – 13, susilaikė 48. Sprendimą palaikė konservatoriai, liberalai, didžioji dalis „tvarkiečių“, vieningai prieš buvo arba susilaikė „darbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, taip pat socialdemokratai, išskyrus vienintelį balsavusį „už“ Gediminą Kirkilą.
V.Landsbergio kandidatūrą į Laisvės premijos laureatus atrinko speciali komisija iš septynių kandidatų.
