Konservatorės Vidos Marijos Čigriejienės teigimu, nerimą kelia tai, kad naikinamas neurologijos skyrius, kuriame, anot jos, guli „beviltiški“ ligoniai.
„Ten guli beviltiški, bet slaugos mechanizmas išdirbtas. 30 proc. Vilniaus insultų surenka ši ligoninė, kur dėsite tą srautą ligonių, jei panaikinsite? Ir su Alzheimerio liga – kur juos dėsime, ar jie klaidžios po visą miestą, o artimieji lakstys iš paskos?“, – kalbėjo parlamentarė.
Ministerijos atstovai tikino, kad šiuos ligonius pasiruošusius priimti kitos trys ligoninės – Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, Greitosios pagalbos ligoninė bei M.Marcinkevičiaus ligoninė.
Tačiau V.M.Čigriejienė tvirtino žinanti „kaip medikė“, kad minėtos ligoninės nepriims tokių ligonių kaip L.Sapiegos, kadangi jos labiau linkusios priimti jaunus ligonius. Tuo metu kita komiteto narė, „darbietė“ Dangutė Mikutienė, sakė įžvelgianti siekį parduoti šiuo metu ligoninės užimamą sklypą Antakalnyje. Anot jos, moraliai neteisinga, o ekonomiškai nelogiška, kad mažinama pelningai dirbanti ligoninė.
Anot jos, L.Sapiegos ligoninėje pagal pertvarkos planą atleidžiama 149 darbuotojų, paliekama 50 lovų, naikinami keli skyriai įskaitant neurologijos bei reabiliatcijos – išeitinėms kompensacijoms esą reiks 4 mln litų.
Tuo metu M.Marcinkevičiaus ligoninė, kuri turės perimti dalį L.Sapiegos ligonių srauto, tiekėjams įsiskolinusi 4 mln. litų, atlyginimams – 1,5 mln. litų.
„L.Sapiegos ligoninė dirba gerai ir su didžiausia skola, kurios neatiduoda ligonių kasos. L.Sapiegos ligoninė įrengta, puikus parkas, o pas M.Marcinkevičių tik koridoriai ir palatos, papildomų lėšų reikės, kad įrengti. Jei tos įstaigos, kurios stengiasi verstis su resursais, nėra skatinamos, (...) moraliai ir ekonomiškai esame neteisūs – kuriai įmonei skelbia bankrotą, jei ji gerai dirba?“, – kalbėjo „darbietė“.
„Vienas finansinis interesas – masina kažką sklypas, reikia sunaikinti ir išparduoti. Tai nedera, ir prašau, kad ministerija išsamiai įvertintų, ar pateisinama, kai reikia dėti tiek pinigų, kad pateisinti tokį žingsnį“, – teigė ji. Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas tikino, kad ministerija anksčiau yra siūliusi ligoninės vadovui jungti L.Sapiegos ligoninę prie didesnės gydymo įstaigos, tačiau šis esą nesutiko, o vėliau pripažino klydęs.
„(Ligoninės – BNS) ateitis – slauga, labai gera teritorija tai paslaugai teikti“, – kalbėjo ministras. Komiteto nariai taip pat teikė pastabas dėl kitų sveikatos sistemos reformos pakeitimų – pirma, dėl to, kad neišanalizuotas ligonių srautų pasiskirstymas. Tuo metu A.Čaplikas tikino, kad esą negalima nuspėti, kur eis ligoniai.
„Negalime liepti žmogui kur eiti. Turime per metus stebėti, kur jis eis, žmogus žiūrės, kur saugus, kur kokybiškai teikiamos paslaugos“, – sakė ministras. Tačiau D.Mikutienė replikavo, kad gydymo įstaigos galėtų tinkamai konkuruoti, jei joms būtų skiriamas tolygus finansavimas. Šiuo metu esą kuriamos nelygios sąlygos konkurencijai.
Konservatorius Arimantas Dumčius taip pat kėlė problemą, jog Klaipėdos apskrityje per daug ligoninių, esą gyventojams tenka beveik dvigubai daugiau lovų bei Kauno apskrityje.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog Suvalkijoje akušerijos paslaugas teiks tik Marijampolės ligoninė, tuo metu iš Šakių ar Jurbarko atvažiuoti iki jos toli. Parlamentaras siūlė, kad šios paslaugos būtų teikiamos ir kurioje nors kitoje apskrities ligoninėje.
