Nustatėme, kad tai netiesa, nes pagal įstatymą žvalgybos pareigūnas galėjo kreiptis tik į visą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir tik komitetas, vykdydamas parlamentinės kontrolės funkciją, kolegialiai galėjo spręsti, ką daryti su gauta informacija.
Tai patvirtina ir Seimo Teisės departamento direktorius A.Kabišaitis.
Pirmadienį ryte gautame A.Kabišaičio komentare teigiama, kad Žvalgybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis sako, kad „žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas“, o 5 dalis, kad „žvalgybos pareigūnai turi teisę tiesiogiai kreiptis į Seimo komitetą dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos“.
„Taigi abi teisės normos kalba apie konkretų subjektą – komitetą. Pagal Seimo statuto 63 straipsnio 4 punktą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto viena iš veiklos krypčių yra „atlikti krašto apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienų apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnybos parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo“, – nurodo Teisės departamento vadovas.
Anot jo, Seimo statuto 52 straipsnis numato Seimo komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo įgaliojimus.
„Minėtos teisės normos nenumato Komiteto pirmininko įgaliojimų asmeniškai priimti kokių nors sprendimų, kuriuos priimti įgaliotas Komitetas.
Be abejo, žvalgybos pareigūnas gali kreiptis į komitetą įvairiais būdais (pvz., laišku adresuotu komiteto pirmininkui, Komiteto el. paštu, žodžiu ar pan.), tačiau, jeigu tai daroma pagal Žvalgybos įstatymo 21 straipsnio 5 dalį, tai atitinkamus sprendimus pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalį turi priimti Komitetas“, – teigia A.Kabišaitis.
Pats V.Bakas praėjusią savaitę 15min tvirtino, kad gavęs VSD darbuotojo informaciją apie galimai neteisėtą departamento veiklą, ką toliau daryti sprendė vienas, pasitaręs tik su komiteto patarėjais ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi.
Komitetui šios informacijos V.Bakas sakė neperdavęs, nes nepasitikėjo visais jo nariais ir manė, kad informacija nutekėtų.
Kaip praėjusią savaitę paskelbė BNS, aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Informaciją apie tai pareigūnas 2019 metų balandį pateikė tuometiniam Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui. Informaciją taip pat yra gavę generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus.
VSD griežtai paneigė žvalgybos pareigūno pateiktą informaciją, esą žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G.Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą V.Ušacką.
