Pilietybės įstatymo pataisą įvertinę teisininkai savo išvadoje rašo, kad siūloma nuostata leisti Lietuvos pilietybę išlaikyti įgijusiems Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę „neatitinka Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę“.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pažymima, kad „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, jog dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti“.
Pasak Seimo teisininkų išvados, norėdamas plačiau įteisinti galimybę turėti daugybinę pilietybę Seimas „pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, 12 straipsnio, peržiūros ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri nustatyta pačios Konstitucijos“.
Referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, įstatymu negali būti nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvos piliečiai, po nepriklausomybės atkūrimo išvykę gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiai, konstatuoja teisininkai.
Seime registruotas 114 parlamentarų teikiamas Pilietybės įstatymo pataisų projektas, kuris leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis bei įgijusiems šių šalių pilietybę, tarp jo teikėjų – ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, visų Seimo frakcijų seniūnai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė komentuodama šias pataisas pasisakė, kad jos akivaizdžiai prieštarauja konstitucinei doktrinai ir ragino parlamentarus nevažiuoti „buldozeriu per Konstituciją“.
Tuo tarpu teikėjai laikosi pozicijos, kad priėmus pataisas Konstitucinis Teismas jas įvertintų ir yra galimybė, kad keistų doktriną.
„Šioje situacijoje aš manau, kad būtų paskutinis bandymas išnaudoti visas galimybes nerengiant referendumo, aš tikrai čia nematau kažkokio pasipriešinimo, grubaus bandymo sulaužyti Konstituciją“, – apie projektą yra sakęs premjeras S.Skvernelis.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.
