Seimo kanceliarijos Teisės departamento manymu, toks pakeitimas kertasi su Konstitucinio Teismo (KT) doktrina.
Išvadoje dėl šimto parlamentarų pateikto projekto teisininkai cituoja 2012 metų KT nutarimą, kad „asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš prezidento pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, (...) t. y. niekada negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“.
Seimo kanceliarijos teisininkų vertinimu, norint sudaryti teisę asmeniui kandidatuoti po apkaltos reikia iš esmės keisti Konstitucijoje numatytą apkaltos institutą.
„Teikiamas projektas neatitinka konstitucinėje doktrinoje suformuluotos Konstitucijoje numatytos priesaikos aprėpties ir reikšmės, o jį priėmus susidarytų situacija, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, galėtų būti renkamas Seimo nariu ar prezidentu, tačiau pagal Konstituciją jam išliktų draudimas eiti kitas Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką“, – rašoma išvadoje.
Pasak jos, Konstitucija turėtų būti keičiama „ne pasirinktinai keičiant sąlygas kandidatams eiti tam tikras Konstitucijoje numatytas pareigas, o iš esmės tikslinant Konstitucijoje numatytą apkaltos institutą (Konstitucijos 74 straipsnis)“.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidento posto pašalintam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui R.Paksui dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose.