Seimo teisininkai taip įvertino Seimo vicepirmininko konservatoriaus Česlovo Stankevičiaus įregistruotą Užsieniečių nelietuviškos formos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuris leistų nelietuviškas pavardes asmens dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis.
Seimo teisininkai tvirtina, kad toks reguliavimas gali prieštarauti 1999 metų spalio 21 dienos Konstitucinio Teismo nutarimui, kuriame konstatuota, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, pagal valstybinės kalbos rašybos taisykles.
Minėtame nutarime teigiama, kad „jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“.
Taip pat Seimo teisininkai cituoja 2009 metų lapkričio 6 dieną Konstitucinio Teismo paskelbtą aukščiau minėto nutarimo išaiškinimą, kuriame teigiama, kad „asmens vardas ir pavardė Lietuvos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra laikomas visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių“.
Č.Stankevičiaus įregistruotame įstatymo projekte numatyta, kad vardas ir pavardė, pirminiame dokumente įrašyti kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis, Lietuvos išduodamuose dokumentuose rašomi lietuvių kalbos rašyba arba nurašomi paraidžiui kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis.
Vienas sutuoktinių, kurio pavardės forma yra lietuviška, turėtų teisę pasirinkti nelietuviškos formos kito sutuoktinio pavardės lietuvišką arba pagal šio įstatymo reikalavimus nurašomą ar perrašomą nelietuvišką pavardės formą.
Č.Stankevičius jau buvo siūlęs parlamentui leisti nelietuviškų pavardžių originalią rašybą dokumentuose, panašų projektą buvo parengusi ir Vyriausybė, tačiau Seimas prieš porą metų siūlymus atmetė.
Dar kartą nelietuviškų pavardžių rašymą dokumentuose įteisinti siūlantis parlamentaras sako, jog to reikalauja pasikeitusi situacija, Lietuvos narystė tarptautinėse bendrijose, didesnis žmonių judėjimas, migracija. Taip pat Č.Stankevičius primena, kad toks pavardžių rašymas – ne naujovė, o Lietuvoje buvo įteisintas dar 1938 metais.
„Lietuvai tapus Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų nare, vykstant asmenų migracijai, daugėjant santuokų su kitų valstybių piliečiais ir tokiose santuokose gimstančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos pilietybę, tampa būtina užtikrinti nelietuviškos formos vardų ir pavardžių rašymo autentiškumą lotyniško pagrindo rašmenimis“, – rašoma pataisos aiškinamajame rašte.
Pasak Č.Stankevičiaus, iškreipiant nelietuviškos formos vardų ir pavardžių rašymą perrašant juos lietuviškais rašmenimis, tokiems asmenims atsiranda begalė problemų bandant įrodyti savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su konkrečiu asmeniu, kurio nelietuviškos formos pavardę asmuo teisėtai įgijo, reguliuoti turtinius ir kitus civilinius santykius.
Seimo vicepirmininkas primena, kad lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusas buvo įtvirtintas ir 1922 metų, ir 1938 metų Konstitucijose, kaip ir dabartinėje 1992 metų Konstitucijoje, tačiau 1938 metais priimtas Pavardžių įstatymas nustatė, kad „nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas“.
„Tai leidžia preziumuoti, kad jau 1938 metais formavosi nelietuviškų pavardžių rašymo dokumentuose lotyniško pagrindo rašmenimis tradicija“, – teigia Č.Stankevičius.
