„(...) nustatyti įpareigojimai Komisijai kritikuotini Konstitucinio Teismo doktrinos ir konstitucinio valdžių atskyrimo principo požiūriu“, – rašoma Teisės departamento išvadoje.
Jose atkreipiamas dėmesys į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Seimo komisijų darbas neturi sudaryti prielaidų „priimti tokių sprendimų, kuriuos gali priimti tik atitinkamus įgaliojimus turinčios valstybės ir savivaldybių institucijos (jų pareigūnai)“.
Seimo nutarimo projekte numatoma, kad laikinoji komisija aiškintųsi, „kas buvo suinteresuotas šios aukščiausią slaptumo žymą turinčios informacijos nutekinimu“. Komisija taip ketina prašyti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pateikti išvadas, ar žurnalistei atskleista informacija atitiko valstybės paslapties požymius ir iškviesti Valstybės saugumo departamento atstovą, ar informacijos atskleidimas galėjo padaryti žalą žvalgybos pareigūnams.
Šie žingsniai panašūs į veiksmus, kurie, pasak atskirąją nuomonę D.Ulbinaitės byloje paskelbusių teisėjų, turėjo būti atlikti nagrinėjant bylą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas keturiais balsais prieš tris išteisino D.Ulbinaitę, argumentuodamas, kad naujienų agentūros BNS paskelbtą informaciją Valstybės saugumo departamentas nepagrįstai pripažino valstybės paslaptimi.
Pagal projektą, Seimo komisija taip pat turėtų aiškintis, iš kurių informacijos šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias – viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro skyrimo procesą – esą tam įtaką bandė daryti politikai, vienai Seimo atmestų kandidačių teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlytą „išsipirkti“ postą.
