„Pastaraisiais mėnesiais tokių signalų iš Teisės departamento turėjome, kai vos tik pabandoma nustatyti reguliavimą, kuris tautinėms mažumos suteiktų geresnes sąlygas, iš karto buvo signalai, kad yra problema su lygiateisiškumo principu“, – BNS sakė A.Širinskienė.
Taip parlamentinio komiteto vadovė komentavo Vilniuje viešėjusio Lenkijos užsienio reikalų ministro Jaceko Czaputowicziaus raginimą Lietuvai priimti įstatymą, kuris panaikintų patekimo į Seimą barjerą tautinėms mažumoms.
Interviu BNS lenkų ministras J.Czaputowiczius pažymėjo, kad tai leistų Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai nepataikauti rusų rinkėjams ir nebendradarbiauti su rusų partijomis.
A.Širinskienė priminė svarstomą politinių partijų finansavimo pertvarką, jos pirminiame variante buvo siūlymas tautinių mažumų partijai skirti didesnę dotaciją, nei priskaičiuota, taikant 1,5 koeficientą.
„Ne per seniausiai siūlyta keisti partijų finansavimo modelį ir buvo nuostata, kad siekiant remti tautinių bendrijų aktyvumą suteikti joms 1,5 koeficientą, mokėti didesnes išmokas iš valstybės biudžeto, tuo metu Seimo Teisės departamentas sakė, kad vienos grupės išskyrimas finansavimo yra problemiškas, (...) ekspertai irgi pasakė, kad galimai sukeltų prieštaravimą Konstitucijai“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Projektui ekspertinį vertinimą pateikę buvusi teisingumo ministrė Milda Vainiutė ir atsistatydinantis Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Darijus Beinoravičius teigė, kad siūlomas teisinis reguliavimas „galimai nebūtų suderinamas su konstituciniu lygiateisiškumo principu“.
Visos pastangos daryti tautines bendruomenes aktyviomis [..] yra sveikintinas dalykas.
„Visos pastangos daryti tautines bendruomenes aktyviomis, suteikti joms geresnes galimybes yra sveikintinas dalykas, bet kaip vertintų Seimo teisininkai, aš turiu daug abejonių“, – kalbėjo komiteto vadovė.
Dabar Seimo rinkimų įstatymas numato, kad partija turi surinkti mažiausiai 5 proc., o koalicija – 7 proc. rinkėjų balsų, kad gautų mandatų parlamente.
