Tačiau Lietuva – ne vienintelė ES valstybė, ribojanti alkoholio prieinamumą. Kiek mūsų politikų ketinimai yra radikalūs, lyginant su kitomis ES šalimis?
Dabar alkoholio kontrolė Lietuvoje yra vidutinio stiprumo – nesame nei prie griežčiausių, nei prie liberaliausiai į alkoholį žiūrinčių ES šalių. Tačiau priėmus Seimo svarstomas įstatymo pataisas, Lietuva greitai žengtų tarp griežčiausias kovos su alkoholiu taisykles taikančių šalių sąrašą. Sunkiau alkoholio įsigyti taptų tik Švedijoje.
Prekybos centruose – tik silpnasis alkoholis
Priėmus Seime svarstomas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, parduotuvių alkoholio skyriuose bus galima prekiauti ne stipresniais nei 7,5 laipsnio gėrimais. Stipresnių gėrimų įsigyti galima tik alkoholinių gėrimų parduotuvėse. Išimtis paliekama kaimo parduotuvėms, kuriose bus galima parduoti ir stipresnį alkoholį – iki 15 laipsnių.
Jei ši nuostata liks nepakeista, prekybos centrai savo alkoholio skyrius turės arba paversti specializuotomis alkoholio parduotuvėmis su atskiru įėjimu, arba prekiauti tik silpnu alkoholiu.
Sistema, panaši į norimą įvesti Lietuvoje, dabar egzistuoja dviejose ES šalyse – Suomijoje ir Nyderlanduose. Suomijoje vyną ir stipriuosius alkoholinius gėrimus (konkretus laipsnių skaičius nėra nurodomas) įsigyti galima tik valstybinio parduotuvių tinklo „Alco Inc“ parduotuvėse. Nyderlanduose stipresnius negu 15 laipsnių alkoholinius gėrimus įsigyti galima tik specializuotose alkoholio parduotuvėse. Tiesa, skirtingai negu Suomijoje, šios yra privačios.
Dar griežčiau alkoholio įsigijimą kontroliuoja viena ES šalis – Švedija. Šioje šalyje tik specializuotose valstybinėse parduotuvėse pardavinėjami visi stipresni negu 3,5 laipsnio alkoholiniai gėrimai.
Likusiose 24 ES šalyse alkoholį, nepriklausomai nuo jo stiprumo, pardavinėti gali visos licenciją turinčios parduotuvės. Taigi, priėmus šią pataisą, Lietuva taptų viena griežčiausiai alkoholio prekybą ES kontroliuojančių šalių.
Griežtinami pardavimo laiko apribojimai
Seimas taip pat ketina dar labiau trumpinti prekybos alkoholiu laiką. Siūloma, kad alkoholį įsigyti būtų galima tik nuo 10 iki 20 valandos darbo dienomis ir šeštadieniais bei nuo 10 iki 15 valandos sekmadieniais. Tam jau pritarė ir Vyriausybė. Dabar Lietuvoje alkoholį įsigyti galima nuo 8 iki 22 valandos kiekvieną dieną.
Prekybos alkoholiu laiką riboja 10 dabar ES priklausančių šalių. Jei Lietuvoje siūlomus naujus apribojimus Seimas patvirtins, Lietuvoje egzistuojanti alkoholio pardavimo laiko sistema taps antra pagal griežtumą Europoje – nusileis vėlgi tik Švedijai.
Švedijoje valstybinės „Systembolaget“ parduotuvės, kuriose galima įsigyti alkoholį, įprastai dirba nuo 10 iki 19 val. darbo dienomis, nuo 10 iki 15 val. šeštadieniais ir apskritai nedirba sekmadieniais.
Airijoje alkoholį parduotuvėms pardavinėti leidžiama nuo 10 val. 30 min. iki 22 val. darbo dienomis ir nuo 12 val. 30 min. iki 22 val. sekmadieniais. Suomijoje – nuo 9 iki 21 val. visomis dienomis. Estijoje – nuo 10 iki 22 val. visomis dienomis. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje kol kas, nuo 8 iki 22 val. visomis dienomis. Slovėnijoje – nuo 7 iki 21 val. visomis dienomis. Portugalijoje – nuo 8 iki 24 val. visomis dienomis.
Italijoje nuo 8 iki 22 val. alkoholį pardavinėti gali visos prekybos vietos, kitu laiku apribojimai priklauso nuo prekybos vietos tipo bei alkoholio stiprumo. Jungtinėje Karalystėje alkoholio pardavinėjimo laiką gali riboti savivaldybės. Likusiose ES šalyse alkoholio pardavimo laikas nėra ribojamas.
Alkoholio pirkimo asmenims iki 20 metų uždraudimas
Valdžia taip pat ketina neleisti įsigyti alkoholio bei jį vartoti jaunesniems negu 20 metų asmenims. Tokios pataisos priėmimas Lietuvą padarytų išskirtine ES: Sąjungoje nėra nei vienos valstybės, kurioje 20 metų riba būtų taikoma perkant bet kokio stiprumo alkoholį.
Griežčiausiai alkoholio pardavimas jaunimui ES dabar yra kontroliuojamas Švedijoje. Šioje šalyje 18-20 metų jaunuoliai gali įsigyti tik silpnesnio negu 3,5 laipsnių stiprumo alaus.
Suomijoje 18-20 metų asmenys gali įsigyti bei vartoti tik alų ir vyną: stipresniems alkoholiniams gėrimams galioja 20 metų riba.
Absoliučioje daugumoje ES šalių alkoholį įsigyti ir vartoti gali 18 metų sulaukę asmenys. Išimtys – Malta ir Kipras, kur alkoholį pirkti ir vartoti leidžiama jau 17-mečiams, ir Liuksemburgas, kur alkoholio įsigyti gali 16-mečiai.
Kai kurios ES šalys 16 metų ribą taiko alui ir vynui. O Nyderlanduose ir Prancūzijoje asmenims iki 18 metų negalima tik įsigyti alkoholio – vartoti alų ar vyną nedraudžiama.
Alkoholio reklamos draudimas
Lietuvoje taip pat siūloma visiškai uždrausti alkoholio reklamą. Šiuo metu alkoholinių gėrimų reklama yra teisės aktais reguliuojama visose ES šalyse – egzistuoja reikalavimai formai ir turiniui.
Absoliučioje daugumoje ES šalių egzistuoja ir dalinis alkoholio reklamos draudimas – reklama draudžiama tam tikru laiku arba tam tikruose renginiuose, draudžiama reklamose vaizduoti girtus asmenis ir t. t.
Kai kurios ES šalys visiškai draudžia stipriųjų alkoholinių gėrimų reklamą arba reklamą kai kuriose žiniasklaidos formose, pvz., televizijoje. Kai kuriose žiniasklaida užsiima savireguliacija – pačios žiniasklaidos priemonės susitaria dėl apribojimų.
Visiško alkoholio reklamos draudimo, koks planuojamas Lietuvoje, nėra nei vienoje ES šalyje.
Tekste remiamasi 2014 ir 2016 m. parengtų „European Alcohol Policy Alliance“ ataskaitų duomenimis. Su ataskaitomis susipažinti galima čia ir čia.