„Po pirmojo kontrolieriaus pristatymo, jo pokalbių frakcijose paaiškėjo, kad yra didelis Seimo narių lūkestis, kad antrasis kontrolierius būtų labiau iš žmogaus teisių srities, šiuo metu ieškau racionaliausio sprendimo“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.
Pasak jos, vienas iš galimų variantų yra koreguoti įstatyme nustatytą reikalavimą žvalgybos kontrolieriui turėti ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba.
„Yra vienas variantas, koreguoti įstatymo reikalavimus, nes jie yra pakankamai į siaurus rėmus įspaudžiantys ir reikalaujantys dešimt metų patirties darbo saugumo struktūrose, labai konkrečios patirties, ir žmogaus teisių aspektas įstatymo reikalavimuose nėra pakankamai atspindėtas“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Kitas variantas, anot parlamento vadovės, būtų „ieškoti žmonių, kurie Seimo frakcijoms atrodytų priimtini“.
Naujienų portalas „Lrytas“ anksčiau yra skelbęs, kad V.Čmilytė-Nielsen antruoju žvalgybos kontrolieriumi buvo numačiusi teikti buvusio ilgamečio Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojo Andriaus Tekoriaus kandidatūrą, tačiau Seime kilo nepasitenkinimas, kad abu kontrolieriai susiję su saugumu ir esą per menkai išmano žmogaus teisių sritį.
Seimo pirmininkė taip pat pažymėjo, kad pirmasis šalies istorijoje žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus prisiekė tik antradienį, jo kandidatūra pateikta vadovauti Žvalgybos kontrolierių įstaigai, ir dar užims laiko, kol įstaiga pradės funkcionuoti.
„Seime prisiekė naujasis kontrolierius, ką tik pateikiau jo kandidatūrą į įstaigos vadovus, o tai reiškia, kad, jei Seimas pritars, įstaigos kūrimo darbai galės vykti, o tai pakankamai ilgas procesas, kuris užtruks, kol įstaiga ims pilnai funkcionuoti ir galės nagrinėti žmonių skundus ir įvairias situacijas“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Prisistatydamas Seime N.Statkus teigė, kad žvalgybos institucijų veikla negali būti visiškai žinoma visuomenei, todėl reikia kito priežiūros mechanizmo nei vieša atsakomybė.
Anot jo, šią funkciją užtikrinti turinti žvalgybos ombudsmeno institucija galės veikti tik tuomet, jei turės visuomenės, politikų ir žvalgybos institucijų pasitikėjimą.
N.Statkus iki šiol dirbo Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis taip pat yra buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
Pagal išsilavinimą žvalgybos kontrolierius yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą ir Centrinės Europos universitetą Budapešte. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį, dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.
Seimas du žvalgybos kontrolierius penkerių metų kadencijai skiria Seimo pirmininko teikimu, kandidatūras apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui ir už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingam Seimo komitetui.
Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.
