Gedulo ir vilties dienos minėjime Seime trečiadienį parlamento vadovė taip pat pažymėjo, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą „žymia dalimi yra recidyvas sovietinės totalitarinės sistemos, kuri dabar Rusijoje sparčiai reabilituojama ir pritaikoma prie šiandienos realijų“.
Kalbėdama apie sovietų okupaciją 1940 metų birželio 15 dieną ir 1941 metų birželio 14 dienos trėmimus Seimo pirmininkė juos įvardino kaip kruvinus pavyzdžius neišprovokuotos sovietinės agresijos, kuri buvo vykdoma pagal susitarimą su nacistiniu režimu.
„Pastarasis yra sulaukęs griežto, ryžtingo pasmerkimo ir Europoje, ir visame pasaulyje. Deja, sovietiniai, ypač stalininio laikotarpio nusikaltimai dar nėra taip pat ryžtingai įvertinti. Jų pasmerkimas bendroje Europos sąmonėje dar nėra savaime suprantamas“, – apgailestavo V.Čmilytė-Nielsen.
„Mūsų istorinė patirtis sako: su šita nužmoginta sistema neįmanoma susitarti. Neįmanoma jos atžvilgiu likti neutraliam. Jos veikimo būdas – prievarta. Ji pripažįsta tik jėgą. Laviruojantys, ieškantys kompromisų, kalbantys apie kažkokius taikos susitarimus turi suprasti, kad tai leidžia tai sistemai persitvarkyti, atgauti jėgas, pasiruošti kitam agresijos etapui“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Ji taip pat pabrėžė, kad kiekvienas karas anksčiau ar vėliau baigiasi taika, tačiau taika privalo būti teisinga, o šiandien teisingos taikos pagrindas yra Ukrainos pergalė, kuri „duos pradžią tos nežmoniškos sistemos pabaigai“.
„Tikiu, ateis laikas, kai priskirti save sovietiniam totalitariniam paveldui bus tolygu vadintis nacizmo šalininku. Taip per Rytų ir Vakarų istorinės atminties sąsają Europos sąmonėje būtų atstatytas teisingumas – ir europiniu, ir tarptautiniu lygiu“, – sakė parlamento pirmininkė.
1941 metų birželio 14 dieną Sovietų Sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Sovietinių represijų laikotarpiu per 11 metų iš Lietuvos ištremta daugiau nei 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose buvo įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.