„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 05 23

Seimo vadovė: klausimas dėl daugybinės pilietybės referendumo grąžintas į darbotvarkę

Klausimas dėl daugybinės pilietybės referendumo grąžintas į Seimo darbotvarkę, sako parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos pilietybė
Lietuvos pilietybė / 15min nuotr.

„Grąžintas, jau grąžintas“, – antradienį Seime sakė politikė.

Pirmadienį šis klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Referendumo darbo grupės vadovė Dalia Asanavičiūtė tuomet teigė, kad toks sprendimas priimtas esant nestabiliai politinei situacijai – nežinomybei dėl Seimo ir Vyriausybės likimo.

Pasak jos, tai nereiškia, kad nebus referendumo, tik reikia aiškumo jį organizuojant. Mat šiuo metu referendumo darbo grupė yra sudaryta iš Seimo narių, Vyriausybės kanceliarijos, Užsienio reikalų ministerijos (URM), Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovų.

Privalomąjį referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo planuojama surengti 2024 metų gegužės 12 dieną. Dėl to Seime liko dar vienas balsavimas.

Planuojama, kad referendumas vyktų drauge su prezidento rinkimų pirmuoju turu.

Siūloma referendume balsuoti dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Tokiu būdu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę.

Detalias dvigubos pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygas, tvarką, kitus dalykus nustatytų konstitucinis įstatymas. Jo projektas jau yra parengtas ir registruotas teisės aktų projektų bazėje.

Konstitucijos pakeitimas dėl pilietybės laikomas priimtu, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

D.Asanavičiūtė yra sakiusi, kad šiuo metu tai būtų per 1,1 mln. Lietuvos piliečių.

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau tuomet neužteko balsų tokiai nuostatai priimti.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs