„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 07 04

Seimo vadovė: KT būtų nešališkas arbitras vertinant Stambulo konvenciją

Parlamentarai antradienį pradėjo svarstyti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam Lietuvos įstatymui.
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Viktorija Čmilytė-Nielsen

Už atitinkamą Seimo nutarimo projektą po pateikimo balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo du, susilaikė keturi.

Dėl šio nutarimo priėmimo parlamentarai apsispręs jau rudens sesijoje, nes antradienį baigiasi Seimo pavasario sesija.

„Manau, kad tai yra tas nešališkas arbitras, kuris gali įvertinti ir atsakyti bent jau į dalį tų baimių ar argumentų, kurie kyla konvencijos oponentams“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Ji priminė, kad Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną ir iki šiol neratifikavo.

„Šių metų gegužės mėnesį Europos Parlamentas ratifikavo šią konvenciją ir paragino valstybes nares, kurios dar nėra to padariusios, nedelsiant ją ratifikuoti. Tokių valstybių Europos Sąjungoje šiuo metu yra šešios, tarp jų ir Lietuva“, – kalbėjo Seimo vadovė.

„Taigi Lietuva nuo šiol tam tikra apimtimi taikys žemesnį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartą nei pati Europos Sąjunga“, – sakė ji.

Seimo pirmininkės teigimu, KT būtų prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nesteriotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nesteriotipiniai lyčių vaidmenys“.

Pasak V.Čmilytės-Nielsen, kreiptis į KT prašė ir konvencijos rėmėjai, ir jos oponentai.

„Manau, kad tam, jog pajudėtume į priekį, žengtume žingsnelį priartindami tuos gana skirtingai vertinančios visuomenės dalis, KT išaiškinimas būtų labai naudingas. Tiesą pasakius, apskritai manau, kad šioje diskusijoje yra tiek daug emocijų, tiek daug nepagrįstų teiginių, kad vienintelis racionalus būdas pajudėti iš mirties taško yra atsiklausti KT dėl to, ar jis įžvelgia kokių nors prieštaravimų Lietuvos Konstitucijai“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Seimo narys Mindaugas Puidokas tvirtino, jog šis kreipimasis yra savotiškas gudravimas siekiant gauti sau palankų atsakymą.

„Šiuo atveju visi kalbėjo apie kreipimąsi į KT dėl konvencijos kaip visumos, viso teksto, o jūs dabar formuluojate klausimą, ar krokodilo žalia spalva kelia pavojų vaikams, kurie maudosi upėje. Mes visi iš anksto žinome atsakymą, kad – ne, kad krokodilo plėšri prigimtis ir aštrūs dantys kelia grėsmę. Šiuo atveju iš anksto žinote atsakymą, kurį gausite iš KT“, – teigė politikas.

Parlamentaras Dainius Kepenis tvirtino, jog moterų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje klausimai išspręsti Lietuvoje priimtais ir galiojančiais įstatymais. Anot jo, iš tiesų po Stambulo konvencija slepiasi kiti siekia – tokie, kaip lyties keitimo įteisinimas.

„Teisininkai ne kartą pareiškė, kad smurtas prieš moteris, smurtas artimoje aplinkoje jau yra numatytas kituose įstatymuose ir ten aptarta, kaip reikia su smurtautojais elgtis ir kaip tą problemą užkardyti. Bet svarbiausia šitoje Stambulo konvencijoje yra socialinė lytis, dėl ko buvo prasmė kreiptis į KT, bet jūs kažkodėl šito neįvardijote“, – sakė jis.

V.Čmilytė-Nielsen teigė negalinti sutikti, kad smurto prieš moteris problema išspręsta kitais įstatymais.

„Kai per metus sulaukiame 50 tūkst. skambučių, kreipimųsi dėl smurto artimoje aplinkoje ir kai žinome, kad absoliučiai didžioji dauguma besikreipiančiųjų yra moterys, akivaizdu, kad problema nėra išspręsta, akivaizdu, kad reikia dar daugiau apsaugos moterims, mergaitėms“, – tvirtino ji.

Pagal registruotą kreipimosi projektą, Konstitucinio Teismo būtų klausiama, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja Stambulo konvencijos normos, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.

Seimo nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT taip pat pasirašė premjerė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Konvencijos ratifikavimas Lietuvos įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų. Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs