„Tikrai dar matau galimybes susitarti šiame etape ir, matyt, dabar reikia ir iš Krašto apsaugos ministerijos, ir atitinkamų sričių atstovų, ekspertų išgirsti konkretų poreikį ir tuomet tartis dėl to, kaip tas poreikis galėtų būti patenkinamas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikė.
Anot jos, susitarimą gali apsunkinti tai, kad kitąmet Lietuvoje numatomi treji rinkimai – prezidento, Europos Parlamento ir Seimo.
„Vertinant tai, kad 2024-ieji yra trejų rinkimų metai, reikalingas ypatingai platus ir geranoriškas parlamentinių partijų požiūris į bendrą situaciją ir į papildomų lėšų poreikį, kad tai netaptų vienos ar kelių partijų rinkimų retorikos klausimu. Tuomet vargu, ar pasieksime rezultatą“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat pabrėžė, kad su saugumo stiprinimu susijęs klausimas neturėtų virsti į gąsdinimą nauju mokesčiu.
„Labai svarbu, kad visų pirma būtų aišku visuomenei ir tarp politikų būtų susitarta dėl to, kam reikia pinigų ir kiek jų reikia, tuomet jau kitas etapas sutarti dėl galimo gynybos mokesčio, jeigu bus nutarta tuo keliu“, – sakė parlamento pirmininkė.
Jos teigimu, dėl geopolitinių grėsmių Lietuvoje einama link visuotinio šaukimo įvedimo, o tam taip pat būtini resursai.
Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
L. Kasčiūnas žadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.
Tokio mokesčio idėjai pritarimą išreiškę ir prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pastaruoju metu pabrėžia, kad regione saugumo situacija blogėja, Lietuvai didėja tiesioginio užpuolimo grėsmė.
Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
Dalis ekspertų sako, kad jei ne bankų solidarumo įnašas, iš esmės kariuomenė augančio finansavimo nepajustų. Anot jų, Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. BVP.
