„Sąjūdžio sukelta Atgimimo banga per mažiau nei dvejus metus neatpažįstamai pakeitė Lietuvą ir padėjo pagrindus nepriklausomai, laisvai, demokratinei valstybei. Tačiau dabar, kai jau esame visateisiai tarptautinės bendrijos nariai, kai mūsų vėliava išdidžiai plazda prie Europos Sąjungos institucijų ir NATO būstinės, dar geriau suprantame, kad svarbu ne tik tverti, bet ir tvirtinti“, – šeštadienį minėjime Seime sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė citavo poetą Justiną Marcinkevičių, kad „gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti, nes jei sustoji tik, jinai ir miršta“.
„Tačiau kartais dirbant tuos lipdymo darbus, reikalaujančius daug dėmesio, skrupulingumo, pasimeta supratimas apie pradžią ir esmę, į pirmą planą iškyla aistros, ambicijos ir rungtyniavimai. Taip neturėtų būti“, – pažymėjo parlamento vadovė.
V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad „apie tai reikia kalbėti, tą prisiminti net menkiausiai progai pasitaikius“.
„Todėl šiandien ir kalbame apie Sąjūdį. Ne tik todėl, kad garbinga sukaktis, Sąjūdžio 35-metis, bet tam, kad susigrąžintume esmę. Valstybė ir juolab valdžia yra ne sau, o žmonėms, jų gerovei. Jų laisvei ir saviraiškai. Pasitikėjimui ir pasididžiavimui. Linkiu ir sau, ir mums visiems to nepamiršti“, – sakė parlamento vadovė.
Sąjūdžio pradžia laikomas 1988 metų birželio 3 dieną Lietuvos mokslų akademijos salėje vykęs susirinkimas, per kurį buvo išrinkta 35 narių Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė.
1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms to meto problemoms iškelti. Miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda.
1988 metų spalio 22–23 dienomis vyko LPS steigiamasis suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos, buvo išrinktas ir patvirtintas LPS Seimas ir Seimo taryba, priimta LPS programa, įstatai ir 30 rezoliucijų.
